Nauji faktai apie ištįsusias Parakaso kaukoles – tokių mutacijų nerasta jokiuose žmonių genomuose  (6)

2014 metais Parakase (Peru) rastos ištįsusios kaukolės susilaukė daug dėmesio, kai genetikų atlikti preliminarūs DNR testai parodė, jog jų mitochondrijų DNR yra mutacijų, kurių iki šiol nerasta jokiuose žmonių, primatų ar gyvūnų genomuose. Šią savaitę buvo baigtas antrasis DNR testas, o jo rezultatai ne mažiau intriguojantys.

Tirtosios kaukolės, kurioms daugiau nei 2000 metų, pasirodė besančios Europos ir Vidurio Rytų kilmės. Šie netikėti nauji rezultatai keičia supratimą apie Amerikų apgyvendinimą.

Parakaso dykumos pusiasalis yra Pisko provincijoje, pietinėje Peru pakrantėje. 1928 metais garsusis Peru archeologas Julio Tello čia atrado didžiulę kapavietę, kur ilsėjosi palaikai žmonių, turėjusių tokias ištįsusias kaukoles, kokių niekur kitur pasaulyje nerasta.

Jos buvo pramintos Parakaso kaukolėmis. Iš viso J.Tello rado daugiau nei 300 tokių ištįsusių kaukolių, o kai kurioms jų – maždaug 3000 metų.

Ilgai manyta, kad toks kaukolės pailgumas radosi dėl kranialinio (kaukolės) deformavimo, galvos plokštinimo ar surišimo, kai kaukolė tikslingai deformuojama, ją ilgai spaudžiant.

Tačiau, nors kaukolės deformavimas pakeičia jos formą, tai nepaveikia kitų, įprastoms žmonių kaukolėms būdingų charakteristikų, kas nustatyta Parakaso kaukolėse. O ir DNR nepakeičia.

Rašytojas ir tyrinėtojas LA Marzulli apibūdina kai kuriuos bruožus, kuriais Parakaso kaukolės skiriasi nuo įprastų žmonių kaukolių:

„Yra galimybė, kad tai galvos deformavimas, bet nemanau, kad taip yra, nes pakauškaulio anga yra pasislinkusi kaukolės galo link. Įprastai pakauškaulio anga būna arčiau žandikaulio linijos…“

Parakaso archeologijos muziejus neseniai leido mokslininkams paimti trijų ištęstų kaukolių, iš kurių viena buvo kūdikio, mėginius DNR testavimui. Mėginiai bus nusiųsti į JAV tolesnei analizei ir tyrimams. Tikėkimės, netrukus sužinosime, kaip senovės Parakase buvo keičiama kaulų struktūra tokiu būdu, kurio jokia kita kultūra nesugebėjo atkartoti. Lig tol paslaptis išlieka.

„Pati buvau Peru ir keletą kaukolių laikiau savo rankose. Laikiau ištęstas kaukoles ir didžiulę neištęstą kaukolę, irgi rastą tame pačiame Parakaso kape. Viena iš jų to paties tipo, kaip ir garsioji Starchild kaukolė, kurią tiria Dr. Stevenas Greeras iš „Disclosure Project“, taip pat tikrinęs DNR ir aptikęs keistą mitochondrinę DNR. Keista, kaukolė daug sunkesnė nei vidutinė, nes yra iš medžiagos, labiau primenančios dantų emalį, nei kaulą“, – rašo Theearthchild.co.za autorė Lara Starr.

Ji nuvyko apžiūrėti šių kaukolių, kaip pati teigia, neabejodama, kad tai galvos deformacijos.

„Buvau priblokšta. Palaikiusi jas ir apžiūrėjusi nuodugniau, dabar esu įsitikinusi, kad tai ne normalūs, vidutiniai žemiečiai. Visų pirma, jos svėrė 3 kartus daugiau nei vidutinė žmogaus kaukolė. Be to, jų antakių lankai buvo daug stipriau išreikšti.

Net normali, žmogiškai atrodanti kaukolė atrodė daug tankesnė ir svėrė dvigubai daugiau už vidutinę žmogaus kaukolę, nors jai trūko viso apatinio žandikaulio. Ji turėjo būti neandertaliečio DNR nešiotojo ar bent jau itin įspūdingų matmenų žmogaus“, – pridūrė L.Starr.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Vytautas Povilaitis

(91)
(6)
(85)

Komentarai (6)