Lietuvoje populiarėja slidinėjimas be sniego: patirti naujus įspūdžius siūlo riedslidžių entuziastai (Video)  ()

Lietuvos žiemos pastaruosius 3 metus sniegu slidinėjimo mėgėjų nelepino. Nepaisant to, lygumų slidinėjimo mėgėjų skaičius panašu net didėjo. Alternatyva rasta – riedslidės – „slidės ant ratukų“.

„Riedslidės nėra kažkas naujo, – sako Marijus Rindzevičius, jau trečius metus organizuojantis nemokamas riedslidžių treniruotes Vilniuje. – Riedslidžių užuomazgos, atsirado dar XX a. pirmoje pusėje ir kaip vasaros pasiruošimo priemonė lygumų slidinėjimo varžyboms buvo ypač aktyviai tobulinama XX a. viduryje. o apie 1970-uosius buvo prieita prie šiokių tokių standartų  ir įvyko pirmosios riedslidžių varžybos.“

Riedslidės – tai 70–100 cm ilgio metalinis rėmas su vienu ratuku priekyje ir dviem ratukais gale.  Šiandien jos jau net tik lygumų slidininkų vasaros pasiruošimo priemonė – riedslidės kaip atskira sporto šaka gyvuoja nuo 1985 metų (tuomet buvo įkurta Europos riedslidžių federacija). Dėl greitai didėjančio populiarumo 1992 m. Tarptautinė Slidinėjimo Federacija (FIS) pripažino riedslides kaip atskirą sporto šaką ir netrukus pradėjo rengti riedslidžių pasaulio taurės etapus, o 1998 m. įvyko pirmasis FIS riedslidžių pasaulio čempionatas. Populiarėjant naujai sporto šakai, atsirado daug riedslidžių sporto mėgėjų. Ypač tai pastebima Skandinavijos šalyse, kur pamatyti po darbo takeliu (ar paprasčiausiai gatve) važinėjančius riedslidžių sporto mėgėjus yra taip pat įprasta, kaip Lietuvoje pamatyti važiuojantį dviračiu ar bėgantį.

Riedslidės Lietuvoje

Riedslidės Lietuvoje taip pat nėra naujiena. Tačiau, matyt, labai nesuklysime, jei pasakysime, jog iki šio amžiaus pradžios riedslidėmis Lietuvoje važinėjo tik aktyviai sportuojantys lygumų slidininkai, kuriuos dažniausiai galima buvo pamatyti Ignalinoje, Visagine ar Anykščiuose, o daugeliui aplinkinių Vilniuje ar kituose miestuose pamatytas riedslidėmis važiuojantis asmuo sukeldavo nuostabą (juolab, kad ir vietų, tinkamų važinėti ruedslidėmis, buvo itin nedaug).

Tačiau situacija pastaraisiais metais pastebimai keičiasi. Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose atsirado naujų aktyviam poilsiui skirtų asfaltuotų takų, o ant jų vis dažniau galima sutikti lygumų slidinėjimo entuziastų (ne sportininkų), važinėjančių riedslidėmis.

Galbūt tai sietina padidėjusiu riedslidžių prieinamumu (nuo 2010 m. Lietuvoje savo produkciją pradėjo platinti vienas riedslidžių rinkos lyderių, švedų lygumų slidinėjimo reikmenų gamintojas Skigo). Tačiau neabejotinai yra dar viena priežastis, kuri ne tik lėmė, bet ir lems riedslidžių populiarėjimą ateityje – sveikatinimas.

Vilniečiams – nemokamos riedslidžių treniruotės

Visi norintys išbandyti riedslides, net jei neturi savo inventoriaus, gali tai padaryti per VšĮ „Gryname Ore“ organizuojamas nemokamas treniruotes. Jos šiemet Vilniuje startavo rugsėjo 12 d. ir vyks kiekvieną pirmadienį „iki pirmo sniego“. Daugiau informacijos apie treniruotes – feisbuke. 

Pasak M. Rindzevičiaus, per treniruotes mokoma važiavimo riedslidėmis technikos, bei atliekami specializuoti pratimai, kurie turėtų padėti lengviau „prisijaukinti“ slides prasidėjus žiemai. Visi treniruotės dalyviai gauna naudingų individualių patarimų, kaip ištaisyti vieną kitą klaidą ar kaip atlikti pirmuosius žingsnius su riedslidėmis. Be to, treniruotė gryname ore kartu su bendraminčiais, kai visas dėmesys sutelktas tik į trenerio pastabas, o ne į kasdienius rūpesčius – puikus būdas atsipalaiduoti po darbo rūpesčių – būtent ši mintis Marijų paskatino imtis nemokamų treniruočių organizavimo.

Teigiamas poveikis sveikatai

Važiavimas riedslidėmis, kaip ir lygumų slidinėjimas, įeina į daugiausiai raumenų grupių lavinančių sporto šakų penketuką: stiprina platų spektrą rankų, kojų, nugaros, krūtinės, dubens, klubų raumenų, atitinkamai sudegina itin daug kalorijų. Dar svarbiau yra tai, kad šios raumenų grupės sporto metu sujungiamos į vientisą judesių grandinę, ko pasėkoje visos grandies dalys stiprinamos tolygiai, o sustiprinti raumenys sugeba teisingai ir efektyviai paskirstyti apkrovas įvairiose situacijose. Važiuojant riedslidėmis kūno svoris reguliariai perkeliamas nuo vienos kojos ant kitos, o riedėjimo fazėje užfiksuojamas balansas, stabilizuojama atitinkama kūno padėtis – tokiu būdu lavinami vidiniai raumenys, koordinacija.

Tai tik kelios iš daugelio priežasčių, kodėl šio sporto atstovai yra pakankamai universalūs ir gali lengvai persikvalifikuoti į kitas sporto šakas. Riedslidės suteikia galimybę sportuoti gamtoje, o ne lieti prakaitą karštoje sporto salėje. Kaip ir kitos ciklinės sporto šakos, riedslidės labai teigiamai veikia kraujotakos, kvėpavimo takų bei nervų sistemas. Važiavimas riedslidėmis savo malonumui tausoja sąnarius – slidės ar riedslidės kartais būna vienintelė išeitis aktyviai judėti sąnarių problemas turintiems žmonėms ar norintiems sustiprinti po traumos nusilpusį raumenyną. Pagal vieną iš tyrimų buvo netgi nustatyta, kad lygumų slidininkai gyvena ilgiau nepriklausomi, t.y. be kitų žmonių pagalbos.

Važiavimas riedslidėmis – ar sudėtinga išmokti? Pasak nemokamų riedslidžių treniruočių Vilniuje projekto iniciatoriaus M. Rindzevičiaus, išmokti važiuoti riedslidėmis yra lengviau nei išmokti važiuoti slidėmis. Tai sąlygoja keletas veiksnių. Visų pirma, riedslidės yra trumpesnės, todėl jas lengviau valdyti (ypač tai aktualu kalbant apie važiavimą laisvu stiliumi, t.y. „eglute“). Antra, daugeliu atveju riedslides yra „greitesnės“ – reikalauja mažiau pastangų judėti į priekį. Trečia, riedslidės geriau už slidės sukimba su danga – atsispyrimas patikimesnis (ypač aktualu klasikiniam stiliui). Tačiau, jei važiuodami riedslidėmis siekiate pasiruošti žiemos slidinėjimo sezonui, reikia būtinai „dirbti galva“ – judesius stengtis atlikti taip, tarsi važiuotumėte slidėmis, nes, pasak Marijaus, gali susiformuoti neteisingi įgūdžiai ir žiemą prisireiks mokytis slidinėti iš naujo. Specialistai rekomenduoja mokytis važinėti riedslidėmis pradėti nuo klasikinio stiliaus – šis stilius yra artimesnis žmogaus prigimčiai.

Inventorius beveik nesiskiria

Riedslidės Lietuvoje kol dar pakankamai retas reiškinys, tačiau, kad ir kaip būtų keista, dalį šiam užsiėmimui reikalingo inventoriaus dažnas lietuvis jau turi.

Važiuojant riedslidėmis naudojami tie patys slidinėjimo batai (arba gali būti specializuoti batai be pašiltinimo), slidžių apkaustai ir tokios pat slidinėjimo lazdos kaip žiemą (tik naudojami kitokie antgaliai – lazdos antgalis su kaušeliu pakeičiamas į antgalį be kaušelio). Esminis skirtumas tarp riedslidžių ir slidinėjimo sporto – slidės: sniego trasoje slystama slidėmis, o ant asfalto dangos – važiuojama maždaug 65–80 cm. ilgio „slidėmis ant ratukų“, t.y. riedslidėmis.

Riedslidės, kaip ir slidės, būna dviejų tipų: klasikinės (kai važiuojama kaip vėžėmis žiemą; vienas riedslidės ratukas sukasi tik į vieną pusę) ir laisvo stiliaus (kai važiuojama „eglute“; riedslidės ratukai >3 kartus plonesni nei klasikinių riedslidžių ir sukasi į abi puses).

Aut. teisės: Diena.lt
Diena.lt

(7)
(0)
(7)

Komentarai ()