Svarbiausi įpročiai, kurie gyvenimą sutrumpina net 6 metais  (2)

Mokslininkai atliko tyrimus ir išsiaiškino, kokie plačiai paplitę žmonių įpročiai trumpina gyvenimo laiką.

Naujausi tyrimai įrodė, kad leidžiantys laisvalaikį ant sofos priešais televizorių su vyno taure rankoje, be to, rūkantys, rizikuoja sutrumpinti gyvenimą net šešeriais metais.

Puikiai žinome, kad rūkymas, netaisyklinga ir nevisavertė mityba, fizinio aktyvumo stoka bei dažnas alkoholio vartojimas nėra sveiki įpročiai. Neseniai Kanadoje buvo atliktas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kuo būtent rizikuoja žalingų įpročių vergai ir koks kiekvieno įpročio poveikis gyvenimo trukmei.

Mokslininkų komanda nustatė, kad nesveikai gyvendami sutrumpiname gyvenimą net šešeriais metais. Beje, didžiausią grėsmę gyvenimo trukmei kelia per mažas fizinis aktyvumas.

Statistiniai duomenys patys savaime įrodo, kad turime stengtis atsispirti ydingoms vilionėms ir daugiau judėti. Į šiuos duomenis planuodamas savo veiklą ketina atsižvelgti Kanados visuomenės sveikatos departamentas.

Tyrimą atlikę specialistai ragina ir kitų šalių mokslininkus atlikti panašius tyrimus ir pranešti jų rezultatus sveikatos priežiūros planavimo institucijoms. Otavos universiteto profesorius Dougas Manuelis sukūrė algoritmą, kurį taikant analizuojami duomenys iš klinikinių vertinamųjų tyrimų instituto ir Kanados visuomenės sveikatos statistikos suvestinių.

Žurnale „PLOS Medicine“ paskelbtose išvadose nurodoma, kad 26 proc. iš visų mirčių atvejų yra susiję su rūkymu, 24 proc. su nepakankamu fiziniu aktyvumu, 12 proc. su netaisyklinga mityba ir 0,4 proc. su nesaikingu alkoholio vartojimu.

Vyrams didžiausią grėsmę kelia rūkymas: rūkantys vyrai sutrumpina savo gyvenimą 3,1 metų. Moterims gi labiausiai kenkia per mažas fizinis aktyvumas: mažai judėdamos jos netenka trejų metų.

Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad sveiko gyvenimo būdo rekomendacijomis besivadovaujančių žmonių tikėtina gyvenimo trukmė yra net 17,9 metų ilgesnė nei tų, kurie nesugeba atsispirti žalingiems įpročiams.

Mokslų daktarė Heather Manson iš Ontarijo visuomenės sveikatos centro „Public Health Ontario“ sveikos gyvensenos propagavimo, chroninių ligų ir sužalojimų prevencijos skyriaus sako: „Tikimės, kad taikant algoritmą bus paprasčiau planuoti net 100 įvairių pasaulio šalių, kuriose jau naudojamos gyventojų sveikatos apžvalgos, sveikatos priežiūros įstaigų veiklą.

Kitaip nei daugelis šiais laikais naudojamų priemonių, mūsų metodas suteikia galimybę nustatyti konkrečioms demografinėms grupėms priklausančių asmenų tikėtiną gyvenimo trukmę ir nedidelius jiems kylančios rizikos skirtumus. Taikome naują su sveikata susijusių problemų poveikio gyvenimo trukmei nustatymo būdą.

Dabar, kai tapo pasiekiami didžiuliai duomenų masyvai, negalime taikyti jau 60 metų nemodifikuotų senųjų metodų.“

Ankstesnis tik Ontarijuje atliktas profesoriaus D. Manuelio vadovaujamas tyrimas parodė, kad už žalingus įpročius Ontarijo gyventojams tenka paaukoti po 7,5 gyvenimo metų.

D. Manuelis ir jo komanda taip pat sukūrė internetinį skaičiuotuvą „Project Big Life“, kurį naudodami Kanados gyventojai gali nesunkiai apskaičiuoti įpročių ir gyvenimo būdo nulemtą tikėtiną savo gyvenimo trukmę.

Aut. teisės: delfi.lt

(17)
(10)
(7)

Komentarai (2)