Įspėja mažai judančius: šios ligos vis dažniau pakerta jaunus žmones  ()

Daugumai įprasta manyti, kad sąnarių ligomis serga tik vyresnio amžiaus žmonės, tačiau, pasak gydytojų, sunkūs pažeidimai vis dažniau pasitaiko ir jauniems asmenims. Skirtingose amžiaus grupėse gresia įvairūs sąnarių sutrikimai, kuriuos lemia gyvenimo būdas, todėl svarbu žinoti, kaip sąnarius prižiūrėti ir jauniems, ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Visuomenėje įprasta teigti, kad sąnarių ligomis serga tik vyresnio amžiaus žmonės, tačiau LSMU Kauno klinikų Sąnarių endoprotezavimo sektoriaus vadovas ortopedas-traumatologas Šarūnas Tarasevičius mano, kad toks teiginys yra neteisingas: „Dažnai klinikose matome apsilankančius ir jaunus (25-30 m.) pacientus, kuriuos vargina sąnarių skausmai. Apkrautus sąnarius, dažniausiai stuburo, kelių, klubų, rankų ir kojų pirštų pažeidžia osteoartritas. Sąnarių dėvėjimosi pagrindinė priežastis – paveldimumas, įtaką taip pat daro fizinis aktyvumas, kūno masė, buvusios traumos, infekcijos, įvairių medžiagų apykaitos sutrikimai. Sąnarius, ypač klubo, kelio ir čiurnos, taip pat labai apkrauna didelis kūno svoris; nutukę, o ypač jauni žmonės, turi didesnę riziką, laikui bėgant, susirgti osteoartritu“.

Greičiau susidėvi daug dirbantys sąnariai – jaunų profesionalių sportininkų ir darbininkų, nes sąnario kremzlė gali atlaikyti tik tam tikrus krūvius. Gydytojas priduria, kad šiandien jauni žmones vis labiau domisi grupiniais užsiėmimais, ugdančiais ištvermę ir jėgą, tačiau labai svarbu, kad pratimai būtų atliekami teisingai, nes pasikartojantys spyruokliuojamieji judesiai – pritūpimai ir svorio kėlimai, sąnariams yra žalingi.

10 tūkst. žingsnių per dieną

Kalbant apie jaunus žmones, verta atkreipti dėmesį, kad dauguma jų, maždaug 20-30 metų, mokydamiesi ir dirbdami, didžiąją laiko dalį praleidžia sėdėdami. Tačiau kūnui ilgai būnant statiškoje padėtyje ir nedarant jokių pertraukų, įsitempę raumenys neatsipalaiduoja. Taip, pasak gydytojų, sunyksta nugaros raumenys ir didžioji dalis apkrovos tenka kaulinei stuburo daliai, vystosi skoliozė (stuburo deformacija), kol galiausiai pradeda varginti lėtiniai ar ūmus nugaros skausmai, neretai sukeliantys neurologinius simptomus.

Gydytojai pastebi, kad dažniausiai vietos, kuriose dirbama, nebūna ergonomiškai įrengtos, todėl labai svarbus tinkamas kompiuterio monitoriaus aukštis, nes jam esant per žemai ar per aukštai vargsta kaklo raumenys ir ilgainiui gali pradėti vystytis negrįžtami kaklo slankstelių pokyčiai, deformacijos, nervinių skaidulų spaudimo reiškiniai. Dėl neteisingo sėdėjimo stuburui būnant netaisyklingoje padėtyje kyla rizika susirgti įvairiomis stuburo ligomis ir atsirasti jo tarpslankstelinio disko išvaržoms.

Dirbant sėdimą darbą ir norint išvengti nugaros skausmų ir netaisyklingos laikysenos pasekmių rekomenduojama profilaktiškai mankštintis – kas valandą daryti bent 5-10 min. pertraukas. Sėdėsena gali būti pagerinama ir sąmoningai (stengiantis sėdėti tiesiai), stiprinant ir pratempiant atitinkamus raumenis. „Iš pradžių verta atlikti nugaros, rankų, kojų tempimo pratimus ir tik raumenynui apšilus galima daryti jėgos pratimus. O geriausias būdas kontroliuoti savo fizinį aktyvumą yra naudojimasis šiuolaikinėmis elektroninėmis priemonėmis (išmaniuoju telefonu ar laikrodžiu), kurios padeda stebėti per dieną įveiktą atstumą. Kiekvienas normalios fizinės būklės žmogus per dieną turėtų nueiti daugiau nei 10 tūkst. žingsnių“, – sako Kauno klinikos „Grožio chirurgija“ gydytojas ortopedas-traumatologas Gintautas Pocius.

30-40 m. amžiuje svarbus fizinis aktyvumas

Su amžiumi sąnarinė kremzlė tampa ne tokia atspari gniuždymui ir smūgiams, ji pasidaro mažiau elastinga, pakinta mikroskopinė struktūra. Žmonės, sulaukę maždaug 30-40 metų, po truputį ima jausti prasidėjusį sąnarių dilimą. Šiame amžiuje labai svarbus sąnario judesys, ypač be padidinto statinio apkrovimo. Gydytojai rekomenduoja plaukimą, važiavimą dviračiu ar lengvą bėgimą, nes tik judesio metu su sąnariniu skysčiu kremzlė gauna atsistatymui reikalingas maisto medžiagas.

Verta paminėti ir tai, kad sąnarius supantys raumenys užtikrina jų stabilumą, tačiau sėslus gyvenimo būdas ir fizinės veiklos trūkumas sukelia žalingą raumenų silpnumą. Š. Tarasevičius pasakoja, kad sąnarių vidinį paviršių supantis kremzlinis audinys neturi kraujagyslių, kurios užtikrintų reikalingų medžiagų aprūpinimą. Kremzlės pagrindinė ląstelė chondrocitas mitybos medžiagas gauna dvejopai: nuo kaulo pusės maisto medžiagas gauna iš kraujo, o iš sąnario vidinės pusės – difuzijos būdu dėl pasikartojančių kompresinių-fleksinių judesių iš sąnarinio skysčio. Todėl, pasak gydytojo, fizinis aktyvumas yra ypač naudingas ir dėl kremzlinio audinio mitybos užtikrinimo.

Gresia osteoartrozė

Vis mažiau sportuoja, o kasdieniame gyvenime dažniau renkasi transporto priemones nei ėjimą pėsčiomis, maždaug 40-60 metų amžiaus žmonės. G. Pocius teigia, kad fizinė veikla būtina ir šio amžiaus grupės žmonėms, ypač gyvenantiems mieste: „Džiaugiuosi seniūnijų ir savivaldybių iniciatyva viešose vietose įrengti treniruoklius, kuriais naudojasi vis daugiau vyresnio amžiaus miestiečių. Žinoma, labai svarbu pratimus atlikti teisingai, todėl reikėtų patyrusio kineziterapeuto pagalbos. Teisingai atliekami pratimai padidina sąnarių judesių amplitudę, sutvirtina raumenis ir sumažina sąnariams tenkančias apkrovas“.

Gydytojas sako, kad šiame amžiuje dažniausiai žmones vargina degeneraciniai kremzlės pakitimai, vadinami osteoartroze. Sąnarinė kremzlė plonėja, po ja esantis kaulas kietėja, atsiranda kaulinės išaugos ir sąnariai ima deformuotis. Tokie pacientai skundžiasi sąnarių skausmu net ir įprasto fizinio krūvio metu, pradeda stingti sąnariai. Š. Tarasevičius priduria, kad šiai ligai būdingas lėtinis, palengva progresuojantis skausmas, iš pradžių varginantis tik fizinio krūvio metu, o vėlesnėse stadijose – ir ramybės metu. Skausmas gali būti malšinamas įprastomis priemonėmis – fizinio krūvio ribojimu ar lokaliomis šalčio aplikacijomis, tačiau, šioms priemonėms esant neveiksmingoms, gali prireikti lokalių tepalų arba geriamųjų vaistų nuo skausmo. Pažengusiose osteoartrozės stadijose, judesiai tampa riboti, po ilgesnio fizinio krūvio sąnarys gali patinti, progresuoja kojos ašies ir sąnario deformacijos.

„Dėl degeneracinių kremzlinio audinio pokyčių, kremzlė dažniausiai jau būna daugiau ar mažiau suminkštėjusi, susidėvėjusi ir (ar) nusitrynusi nuo kaulinio paviršiaus. Kaulo paviršius – jautrus ir skausmingas dėl gausios inervacijos, o kai jo nebedengia kremzlė, kiekvienas judesys sukelia skausmą ir judesių ribotumą. Sąnariui judant, kaulas pradeda trintis į kaulą. Pacientams, kurie serga ankstyvosios stadijos osteortroze ir pageidauja dar kurį laiką gyventi su savo sąnariu, gali būti taikomos hialurono rūgšties injekcijos į sąnarius, – sako Š. Tarasevičius ir priduria, kad šių ir kai kurių kitų medikamentų ilgalaikio gydymo rezultatas, remiantis įrodymais pagrįsta medicina, yra neefektyvus. – Anksčiau ar vėliau, konservatyviomis priemonėmis nevaldomas sąnarių skausmas, sukeliantis judesių ir gyvenimo kokybės apribojimą, gydomas atliekant endoprotezavimo operaciją. Jos metu, panaudojant specialius medicininius implantus, pakeičiami sąnariniai paviršiai ir taip užtikrinamas pilnavertis bei neskausmingas judėjimas“.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Kotryna Gurevičiūtė

(10)
(0)
(10)

Komentarai ()