Ilgai astronomus stebinęs kamuolinis spiečius užminė naują mįslę: čia negali būti juodųjų skylių, bet iš tikro jų šimtai!  ()

Juodosios skylės supernovos sprogimo metu paprastai išsviedžiamos dideliu greičiu nuo sprogimo centro.

Dėl to buvo manoma, kad kamuoliniuose spiečiuose juodųjų skylių būti neturėtų – kiekviena ten sprogusi supernova po jos likusią juodąją skylę išsviedžia gerokai didesniu greičiu, nei reikia pabėgti iš spiečiaus gravitacijos.

Tačiau dabar, atrodo, spiečiuje NGC 6101 aptikta šimtų juodųjų skylių populiacija. Tiesa, ji aptikta ne tiesiogiai, o modeliuojant spiečiaus žvaigždžių išsidėstymą.

Astronomus glumino, kad šiame spiečiuje mažos ir didelės masės žvaigždės pasiskirsčiusios tolygiai, nors paprastai spiečiuose didelės masės žvaigždės telkiasi arčiau centro.

Skaitmeniniai modeliai parodė, kad stebimą efektą galima pasiekti, jei daugiau nei pusė spiečiuje susiformavusių juodųjų skylių jame ir išlieka. Kaip jos gali spiečiuje išsilaikyti, kol kas neaišku.

Tyrimo rezultatai arXiv.

Aut. teisės: Konstanta.lt
Konstanta.lt

(14)
(4)
(10)

Komentarai ()