Verta žinoti kiekvienam: nuo kokių maisto produktų žarnyno dujos bus tiesiog dvokiančios, o nuo kokių - visai pakenčiamos  (3)

Pilvo pūtimą ir jį lydintį diskomfortą kartkartėmis patiriame visi. Tačiau dėl ko kaupiasi dujos ir kodėl jos tokio nemalonaus kvapo? Kaip šio nepageidaujamo pojūčio išvengti? Į šiuos klausimus bandė atsakyti mokslininkai, analizavę dujas, skleidžiamas žmogaus išmatų.

Apie vieną šios problemos priežasčių jau esame rašę anksčiau. Šįkart į tai pažvelgsime iš kitos pusės:

Didesniąją dalį natūralių organizmo dujų sudaro bekvapės molekulės – deguonis ir azotas, praryjami su maistu. Be to, tose pačiose dujose yra ir bekvapių vandenilio, metano bei anglies dvideginio, kurie yra pagaminami bakterijoms storojoje žarnoje fermentuojant mūsų suvalgytus angliavandenius.

O štai nosį riečiantis supuvusių kiaušinių kvapas sklinda nuo minimalios vandenilio sulfido koncentracijos – yra žinoma, kad šias dujas žarnyno bakterijos pagamina skaidydamos baltymus. Ir šios dujos gali ne tik versti raudonuoti, kai ištrūksta į laisvę netinkamu metu, bet ir pabloginti sergančiųjų uždegiminėmis žarnyno ligomis ar žarnyno vėžiu būklę. Dėl šių – ir gėdingų, ir pavojingų – priežasčių Monašo universiteto (Australija) mokslininkė Chu Yao su kolegomis nusprendė išmatuoti, kaip skirtingos maisto medžiagos veikia žarnyne gaminamo vandenilio sulfido kiekį.

Baltymai prieš angliavandenius

Analizuodami septynių sveikų žmonių išmatas mokslininkai nustatė, kad pridėjus į tyrimo mėginį cisteino – baltymus sudarančios amino rūgšties, kurioje esama sieros – žarnyno bakterijos vandenilio sulfido pradeda išskyrinėti net septynis kartus daugiau. Cisteino natūraliai gausiai esama mėsoje, kiaušiniuose, pieno produktuose ir kitose baltymingose maisto medžiagose.

„Tuo galima paaiškinti ir dėl ko daug baltymų miltelių vartojančių kultūristų natūralios dujos yra dvokiančios“, – sako C.Yao.

Bet į išmatas įmaišius keturių lėtai skaidomų angliavandenių vandenilio sulfido išskyrimas buvo smarkiai prislopintas. Šie angliavandeniai plonąjį žarnyną įveikia iki galo nesuvirškinti ir būna fermentuojami storosios žarnos bakterijų.

Du iš šių angliavandenių – krakmolas, kurio gausu bulvėse, bananuose, ankštinėse kultūrose ir dribsniuose bei inulinas, kurio esama kviečiuose, artišokuose ir šparaguose – vandenilio sulfido gamybą sumažino maždaug 75 procentais. Ir viena, ir kita produktų grupė yra lengvai fermentuojama, kas reiškia, kad bakterijos linkusios juos fermentuoti pirmiau nei baltymus, teigia C. Yao. „Dėmesys nukreipiamas nuo baltymų, tad vandenilio sulfido išskyrimas lėtėja“, – aiškina mokslininkė.

Jei kaimynai ir artimieji skundžiasiprastu dujų kvapu, pabandykite valgyti daugiau šių produktų:

  • Bulvės
  • Bananai
  • Ankštiniai
  • Dribsniai
  • Kviečiai
  • Artišokai
  • Šparagai

Kiti du angliavandeniai, taip pat slopinantys vandenilio sulfido išskyrimą, yra gleives sudarančios gysločių skaidulos ir sterkulijos angliavandeniai, tačiau jie dvokiančių dujų išsiskyrimą slopina tik 25 procentais. Šios dvi angliavandenių formos yra sunkiai fermentuojamos, bet už tai jų sudaromos gleivės gali absorbuoti dvokiančias dujas.

Nauja tiesa?

Šie mokslininkų atradimai, paskelbti kasmetiniame Australijos Gastroenterologų bendruomenės suvažiavime, prieštarauja visuotiniam įsitikinimui, kad norint mažinti išmetamųjų dujų smarvę reikia atsisakyti skaidulinio maisto.

Žmonėms, kurie dujas išskiria dideliais kiekiais, dažnai rekomenduojama vengti skaidulinio maisto, kad sumažėtų vandenilio, metano ir anglies dvideginio išskyrimas bakterinės fermentacijos metu. Tačiau slopinant bekvapių dujų gamybą gali būti suaktyvinta dvokiojo vandenilio sulfido gamyba, sako C.Yao.

Šie tyrimo rezultatai dera ir su kitais tyrimais, parodžiusiais, kad gausus skaidulinio maisto vartojimas didina žarnyno dujų išsiskyrimą, tačiau nei subjektyvų nemalonų kvapą. Šio tyrimo autorė, Naujojo Pietų Velso universiteto (Australija) mokslininkė Rosemary Stanton, sako, kad kitų asmenų nosies receptorių dirglumu besirūpinantiems žmonėms nėra jokių priežasčių vengti skaidulinio maisto.

„Pasikapsčius giliau paaiškėjo, kad žmonėms daugiau nemalonumų kelia ne dujų išmetimo faktas, o jų kvapas. O susirūpinimą kelia tai, kad žmonės, bijantys pirstelėti ne vietoje, vaikščioja užkietėjusiais viduriais, nes vartoja per mažai skaidulinio maisto“, – aiškina mokslininkė.

C.Yao su kolegomis dabar ketina patikrinti, ar maitinantis dieta, kurioje yra tik mažas kiekis baltymų ir daug lėtai virškinamų angliavandenių, galima sumažinti dvokiųjų dujų išmetimą ir sveikiems žmonėms, ir sergantiems uždegiminėmis žarnyno ligomis.

 

Aut. teisės: 15min.lt

(29)
(1)
(28)

Komentarai (3)