Rusijoje nepaliaujamai perrašinėjama istorija: šįkart eilė atėjo Afganistano karui (Video)  (14)

Savaip istoriją interpretuojanti ir pateisinimų sovietų režimo nusikaltimams vis ieškanti Rusijos propaganda savo žvilgsnį nukreipė į beveik dešimtmetį vykusį ir daugybės aukų pareikalavusį karą Afganistane ir jau pabandė savaip interpretuoti tai, kas vyko iki šiol karo draskomoje šalyje.

Afganistano mėsmalę praėjęs lietuviai, išgirdę, kaip teisinama sovietų invazija į šią šalį, tik gūžčioja pečiais, o karo studijų ekspertas tvirtina, jog į Rusijos primetamus žaidimus nereiktų reaguoti.

Šią savaitę Rusijos kariniam pramoniniam kompleksui atstovaujanti televizijos ir radijo kompanija „Zvezda“, pristatydama specialų TV projektą „1979. Afganistano „Štormas“, skirtą šalies Federalinės saugumo tarnybos (FST – KGB įpėdinė) dienai paminėti, netikėtai pranešė, kad karas Afganistane „tapo pirmu epizodu pasaulinėje kovoje su terorizmu“.

„Sovietų Sąjunga pirmoji pradėjo globalinę antiteroristinę kovą su radikaliuoju islamizmu... Ir kai mums užduoda klausimą, prieš ką mes kariavome Afganistane, jau dabar, praėjus metams galime tiksliai pasakyti, kad kariavome prieš tuos, kurie vėliau susprogdins bokštus dvynius...“, – su patosu pranešė propagandinis kanalas.

Žodis „terorizmas“ tais laikais buvo mažai naudojamas

Afganistano karo dalyvių asociacijos pirmininkas Vytas Lukšys iš lrytas.lt išgirdęs apie naują karo Afganistane interpretaciją iš pradžių sakė net nežinantis, ką galvoti.

„Taip dažnai būna – po įvykių praėjus laikui, prasideda interpretacijos. Bet visada reikia žiūrėti to laikotarpio pasisakymus ir kalbas. Ir tuomet aiškės, dėl ko viskas vyko. Tai visiems labai būdinga – įvykius interpretuoti savaip praėjus tam tikram laikui“, – sakė V.Lukšys.

Jis pasakojo, kad tais laikais siųsdama į Afganistaną savo karius Sovietų Sąjunga jiems aiškino apie „internacionalinę pareigą“, o žodis „terorizmas“ tuo metu nebuvo taip plačiai naudojamas, kaip tai vyksta dabar. „Tuo metu niekas negirdėjo apie jokias antiteroristines kovas.

O dabar interpretuoja taip, kaip patogiau. Mes esame įpratę, kad mumis dažnai visi žaidžia. Ne tik tada, bet ir dabar. Ir ne tik anie... Mums reikėjo labai daug pastangų įsitvirtinti ir tam tikrą statusą gauti. Tad visi šie dalykai visiškai nestebina“, – sakė Afganistano karo dalyvių asociacijos pirmininkas.

„Vieni metė pinigus, kiti kvailiai – ir žmones“

Afganistano mėsmalę praėjęs žurnalistas Seimo narys Gintaras Vaičekauskas, paskaitęs propagandinę „Zvezda“ citatą, kurioje invazija į Afganistaną vadinama „kova su terorizmu“, buvo lakoniškas: „Blefas. Visa pastraipa – tai propagandinis blefas.

Ten (Afganistane – red. past.) buvo atliekama internacionalinė pareiga, sėjant komunizmo sėklas...“ Afganistane kariavęs, o vėliau knygą „Kaip tampama albinosais“ apie tai parašęs Zigmas Stankus buvo šnekesnis: „Pas rusą dažnai viskas hiperbolizuota yra. Bet turėkite galvoje, kad tuo metu Irane jau buvo atsiradusi pirmoji islamą atstovaujanti vyriausybė.

Tai gal dabar tai yra nauja šių laikų interpretacija. Bet tais laikais apie jokį terorizmą niekas nekalbėjo. Buvo pasakyta paprastai – pietinių sienų gynimas. Toks terminas buvo. Dar – internacionalinė pareiga. O kas tai yra, niekas jau neaiškino“.

Z.Stankaus teigimu, tuo metu svetimoje teritorijoje ragus surėmė du konkuruojantys pasauliniai blokai. Vienas blokas į tai kišo tik pinigus, o „kiti kvailiai ten metė ir pinigus, ir žmones“. Dabar bandoma visą tai savaip interpretuoti. „Iki to laiko Afganistanas buvo net vadinamas hipių rojumi.

Tai buvo be galo saugi šalis. Hipiai iš viso pasaulio važiuodavo į Afganistaną ir „tranzuodavo“ iš Kabulo į Mazari Šarifą (miestas šiaurės Afganistane, Turkestano regiono verslo ir prekybos centras, sutraukiantis daug piligrimų, vykstančių į XV a. „Žydrąją mečetę“, kurioje, kaip tikima, yra pranašo Muhamedo žento, kalifo Ali kapas – red. past.) rūkyti „žolės“,- pasakojo Z.Stankus.

Afganistaną radikalizavo sovietų invazija

Kad Afganistanas iki sovietų invazijos buvo demokratiška ir saugi šalis sako ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, karybos ekspertas Deividas Šlekys.

Kai lrytas.lt į jį kreipėsi dėl komentaro apie Rusijoje pasigirdusią naują karo Afganistane interpretaciją, karybos ekspertas visų pirma suabejojo ar verta apskritai apie tai kalbėti: „Kam mums žaisti pagal Rusijos dūdelę?

Mes juk puikiai žinome, kad taip nebuvo. Būtent Sovietų veiksmai radikalizavo Afganistaną, kuris iki tol buvo labai klestinti ir labai provakarietiška valstybė, kuri buvo net labiau provakarietiška, nei greta esantis Pakistanas“.

Būtent sovietų invazija, pasak TSPMI dėstytojo, režimo, socialinio, ekonominio bei kultūrinio Afganistano gyvenimo sugriovimas ir vedė prie dabar matomos šalies radikalizacijos. To paneigti yra neįmanoma, kadangi visi besidomintys žino, koks buvo Afganistanas iki sovietų invazijos.

Karas Afganistane, karybos eksperto teigimu, tikrai nebuvo antiteroristinė operacija. Tai buvo politinis ir ideologinis perversmas, vėliau išvirtęs į daug platesnį konfliktą, kuris visų pirma vyko etniniu pagrindu, o vėliau įsijungė ir religiniai motyvai.

„Mano manymu, ta nauja interpretacija yra jų informacinio karo dalis, noras perrašyti istoriją ir pakeisti matymą. Sakyčiau, mums reiktų kuo mažiau į tai reaguoti“, – sakė D.Šlekys.

Trumpai apie Afganistano karą:

  • Sovietų invazija Afganistane prasidėjo 1979 m. gruodžio 25 d. sovietų desantininkams užgrobus Bagramo oro uostą netoli Kabulo. Gruodžio 27 d. įvykdyta operacija „Šturmas-333“ – sovietų smogikai iš KGB grupės „Alfa“, siautėjusios ir 1991 m. sausios 13-osios naktį Vilniuje, šturmavo prezidento apartamentus Kabule ir nužudė Hafizulahą Aminą. Į jo vietą buvo pasodintas iš Maskvos atvežtas sovietams lojalus Babrakas Karmalis.
  • Prasidėjo karas Afganistane, trukęs beveik dešimtmetį. Koviniuose veiksmuose dalyvaujančių sovietų karių skaičius kasmet augo nuo 40 tūkst. invazijos pradžioje, iki 100 tūkst. 1985 m.
  • Taip ir neįveikus sukilėlių, sovietų kariai iš Afgnistano galutinai buvo išvesti 1989 m. vasario 15 d.
  • Per visą karo laikotarpį Afganistane žuvo 13 tūkst. 836 sovietų karių, vidutiniškai – 1 tūkst. 537 žmonės per metus. Kruviniausiais laikomi 1984-ieji. Tais metais žuvo 2 tūkst. 346 sovietų kariai. Per visą karo laikotarpį buvo sužeista 49 tūkst. 985 sovietų žmonių, iš jų 6 tūkst. 669 liko neįgaliais.
  • Įvairių šaltinių duomenimis, aukų skaičius Afganistano pusėje siekia iki 1,5 mln. žmonių (tarp jų civiliai sudaro apie 90 proc.). Sužeistųjų skaičius gali siekti nuo 2 iki 4 milijonų žmonių. Šiame kare sudalyvavo ir apie 4 tūkst. 760 šauktiniai iš Lietuvos. Iš jų 97 vaikinai žuvo.
     

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Andrius Vaitkevičius

(36)
(3)
(33)

Komentarai (14)