Gudrus planas, kaip Rusiją sugrąžins prie žigulių (14)
Arčiau Europos įsikūrusiuose miestuose gyvenantys rusai įprato važinėtis nenaujais vakarietiškais automobiliais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau nuo ateinančių metų naudotų mašinų pasiūla apsiribos tuo, ką bus galima rasti pačioje Rusijoje. Šalies valdžia sugalvojo gudrų planą, kaip nenaujų automobilių importą paversti pragariškai sudėtingu ir netgi nuostolingu.
Šie pakeitimai susiję su įvedamu nauju reikalavimu, pagal kurį nuo 2017 metų visi į Muitų sąjungą patenkantys automobiliai privalės turėti įrangą, kuri avarijos atveju automatiškai išsiunčia SOS signalą.
Brangūs saugumo testai
Naudotose transporto priemonėse tam reikėtų montuoti nedideles elektronikos dėžutes. Tokios papildomos įrangos kaina neviršija 100 eurų, tačiau yra papildomų reikalavimų.
Pirma, viena iš dviejų Rusijos laboratorijų privalės išduoti sertifikatą, kuris patvirtins, kad sumontuota įranga atitinka standartus.
Tačiau dar įdomiau tai, kad tokiais atvejais būtini saugumo testai, kurių metu būtų sudaužyti trys automobiliai. Taip pat už atliktus bandymus mokėtų importuotojas, o tai kainuotų nuo nuo 210 iki 260 tūkst. eurų.
Centrinis mokslinis automobilių ir variklių bandymų institutas žada virtimo testo metu nesulamdyti vienos iš mašinų, tačiau vargu, ar tokius pažadus tesės.
Rusijos muitinėje įforminant įvežamą naudotą automobilį reikalingas saugumo atitikties sertifikatas, o jis nebus išduodamas be minėtos automatinio pagalbos signalo siuntimo įrangos.
Palies ne tik Rusiją
Tokie prietaisai ir toliau nebus privalomi 30 metų ir senesniuose automobiliuose, taigi klasikinės technikos entuziastai kaimyninėje šalyje gali lengviau atsikvėpti.
Vietos žiniasklaida pažymi, kad tokių priemonių Rusija valdžia ėmėsi, norėdama kontroliuoti, tiksliau – uždrausti, naudotų automobilių importą.
Auto.mail.ru pastebi, kad giliau šalies viduje gyvenantys žmonės to praktiškai nepajaus, nes per 11 šių metų mėnesių į šalį buvo įvežta vos 30 tūkst. mašinų. Tuo metu, kai per tą patį laiką jų buvo parduota 4 mln. 750 tūkst.
Taip pat verta pažymėti, kad minėti reikalavimai galioja visoje Muitų sąjungoje, taigi lietuvių prekeiviai ateinančiais metais greičiausiai nepamatys klientų iš Baltarusijos ar Kazachstano.
Rusai jau svarsto, kaip būtų galima „apeiti“ naująjį įstatymą. Vienas iš realiausių būdų – pasirūpinti, kad ant saugumo atitikties sertifikato būtų pažymėta ankstesnė data nei 2017 metų sausio 1 diena.
Lietuviams įdomesnė Ukraina
Naudotų automobilių rinkos Lietuvoje šis pakeitimas neturėtų paveikti.
Kauno automobilių turgaus vadovas Valentinas Naujanis patvirtino, kad dėl griežtų apribojimų rusai Lietuvoje beveik neperka automobilių jau penkerius metus.
„Blogiau būtų, jei Rusija atsidarytų, viską išpirktų, mums nieko neliktų“, – juokavo V. Naujanis.
Anksčiau į mūsų šalies automobilių turgus suvažiuodavo daug pirkėjų iš Rytų, bet dabar iš toliau važiuoja tik moldavai ir ukrainiečiai. Pasak V. Naujanio, Ukraina šiuo metu pasirinkusi muitų mažinimo politiką, todėl artimiausiu metu Lietuvoje gali pasirodyti ir daugiau pirkėjų iš šios šalies.
Šiuo metu jie dažniausiai renkasi pirkti Lietuvoje jau registruotus automobilius. „Daugelis išvažiuoja su Lietuvoje registruotu automobiliu ir nepersiregistruoja. „Regitroje“ tokio automobilio nebelieka, o ten važinėja. Galbūt vietoje sustabdžius policijai tenka mokėti baudų, bet taip išvengia muitų. Bet nuo Naujųjų Ukraina ketina dar mažinti muitus“, – tvirtino V. Naujanis.
