„Spėjiko-Žinovo“ testas atskleidė intriguojantį faktą apie šunų nuovoką  ()

Jeigu jums kada kilo klausimas, kaip jūsų šuo supranta, kur paslėpėte skanėstus, mokslininkai jums gali padėti rasti atsakymą.

Kaip pastebėjo austrų tyrėjai, šunys yra pakankamai nuovokūs, kad suprastų, kada jų šeimininkas žiūri į maistą ir netgi, kur jis žiūri.

Mokslininkų atradimas patvirtino tai, ko anksčiau nepavyko įrodyti. Šunys geba į tam tikrus dalykus pažiūrėti iš savo šeimininkų perspektyvos. Tai – socialinio intelekto įgūdis.

Atlikus naujausius tyrimus paaiškėjo, kad šunys ne tik sugeba nustatyti, ar žmogus stebi maisto šaltinį, bet taip pat pritaikyti savo turimas žinias, kad tinkamai interpretuotų žmonių elgesio modelius ir rastų maisto, kurio buvimo vietos patys nežino.

„Sugebėjimas interpretuoti mūsų elgesį ir nuspėti mūsų ketinimus, kuris akivaizdžiai išsivystė dėl prijaukinimo ir asmeninės patirties, panašu, kad padėjo šunims įgyti gebėjimą reiškinius matyti iš mūsų perspektyvos“, – teigė Veterinarijos medicinos universiteto Vienoje Messerli tyrimų instituto pagrindinis tyrėjas Ludwigas Huberis, kurį citavo interneto portalas „Daily Mail“.

Tai parodė vadinamasis „Spėjiko-Žinovo“ testas.

Eksperimente dalyvavo skirtingi šunys ir du asmenys: „Žinovas“, kuris arba paslepia nuo šunų skanėstus vienoje iš kelių dėžučių, arba žino, kur kas nors kitas juos paslėpė, ir „Spėjikas“, kuris arba nebuvo kambaryje slepiant skanėstus, arba tuo metu jam buvo uždengtos akys. Slepiant skanėstus šunys būdavo už neperšviečiamos sienelės, trukdžiusios matyti, kur dedamas maistas.

Po to abu žmonės – Žinovas ir Spėjikas – turėjo pranešti gyvūnui, kur yra maisto, rodydami į skirtingas dėželes. Žinovas visada rodydavo į dėželę su maistu, o Spėjikas – į kitą ir šuo turėjo jais pasikliaudamas maistą surasti.

Uoslė gyvūnui negalėjo padėti, nes visos dėželės kvepėjo maistu.

Maždaug 70 procentų atvejų šunys pasirinkdavo teisingą dėželę, parodytą Žinovo, sėkmingai įveikdami užduotį.

„Tai reiškia, kad tirti šunys, norėdami gauti maisto, bandydavo atspėti, kuris yra Žinovas, stengdamiesi į tai pažvelgti iš žinančių žmonių perspektyvos, ir sekdavo jų žvilgsnius“, – paaiškino L.Huberis.

Aiškūs įrodymai, kad šunys geba žvelgti iš mūsų perspektyvos ir tuo pasinaudoti, buvo pateikti atlikus dar vieną tyrimą, pavadintą „Spėjikas žiūri į šalį“ testą.

Šiame eksperimente dalyvavo ir trečias žmogus, sėdėjęs tarp Žinovo ir Spėjiko, kuris paslėpė maistą. Šis asmuo vėliau nedavė gyvūnui užuominų.

Abu iš šonų sėdėję galimi informatoriai – Žinovas ir Spėjikas – žiūrėjo ta pačia kryptimi, nuleidę akis. Tačiau vienas žiūrėjo ten, kur buvo maistas, o kitas – į šalį.

Ir šiuo atveju dauguma šunų sugebėjo pasirinkti teisingai, sekdami žvilgsnius ir vertindami situaciją iš žmonių perspektyvos.

Žvelgdami iš žmonių perspektyvos ir sekdami jų žvilgsnius šunys gali suprasti, ką dvikojai mato, o taip pat nuspręsti, kuo galima pasitikėti, o kuo – ne.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(10)
(2)
(8)

Komentarai ()