6 garsūs kraujomaišos atvejai: negi Charlesas Darwinas nežinojo, kuo tai gali baigtis?  ()

Nuo karališkųjų dvaro rūmų Renesanso Europoje iki penktojo dešimtmečio roko žvaigždžių – nuo šių garsių žmonių kraujomaišos istorijų jūsų oda pašiurps.

Tai, kas vienoje visuomenėje atrodo nepriimtina, amoralu ir netgi uždrausta, kitoje gali būti vertinama kaip neišvengiama gyvenimo dalis. Vienas iš tokių nevienareikšmiškų dalykų yra kraujomaiša, kuri nuo senų laikų yra tabu, apie kurį vengiama net užsiminti.

Vis dėlto kai kurios itin įdomios garsių žmonių – nuo Egipto faraonų iki dvidešimto amžiaus garsenybių – kraujomaišos istorijos parodo, kad visada yra ir visada buvo žmonių, kurie ryžtasi įlipti į giminės medį ir nusiskinti uždraustą vaisių.

Charlesas Darwinas

Charlesas Darwinas buvo evoliucijos tėvas, knygos „On the Origin of Species („Apie rūšių kilmę“) autorius ir ištikimas savo pirmos eilės pusseserės Emmos Wedgwood Darwin vyras.

Pora susilaukė dešimties vaikų, trys iš kurių mirė maži. Iš septynių išgyvenusių vaikų trys buvo nevaisingi (Ch. Darwinas kruopščiai užrašinėjo duomenis apie savo ir savo šeimos narių sveikatą). Jis bijojo, kad jo vaikai ligas ir negalavimus paveldėjo dėl ankstesnės kraujomaišos tarp jo ir Emmos šeimų.

Istorikai ištyrė keturias Darwinų ir Wedgwoodų kartas ir atrado, kad abiejose šeimose buvo daug santuokų tarp artimų giminaičių. Kaip Ch. Darwinas ir bijojo, būtent genetinių Darwinų ir Wedgwoodų linijų panašumas ir nulėmė jo vaikų sveikatos problemas.

Karalius Tutanchamonas

Kai 1922 m. buvo rastas karaliaus Tutanchamono – ko gero žinomiausio faraono Senovės Egipto istorijoje – kapas, spaudoje ėmė mirgėti jo atvaizdas, figūruojantis ant jo sarkofago – gražus, spindintis veidas. Iki šiol nebuvo žinoma Tutanchamono mirties priežastis.

Istorikai spėliojo, kad jo gyvenimas labai anksti nutrūko tragiškame vežimo incidente ar net dėl žmogžudystės, bet neseniai atlikti tyrimai parodė visai ką kita. Atlikus virtualią autopsiją ir įvertinus daugiau nei 2 tūkstančius skenuotų Tutanchamono mumijos vaizdų, buvo sudarytas visai kitoks 19-mečio faraono atvaizdas, nei ikonografijoje.

Realybėje jis visai nebuvo žavus: platūs klubai, atsikišęs viršutinis žandikaulis, deformuota pėda... DNR analizė atskleidžia, kad visi šie defektai buvo kraujomaišos pasekmė. Jis taip pat sirgo smilkininės skilties epilepsija, maliarija ir labai skausminga Kohlerio liga – ir visos jos galiausiai galėjo tapti jo mirties priežastimi.

Egipto karališkosiose šeimose kraujomaiša buvo skatinama, kad būtų išsaugotas kraujo grynumas. Tačiau mokslas įrodė, kad kraujomaišos pasekmės dažniausiai būna pragaištingos. Paties Tutanchamono gyvenimas tai tik patvirtina: jis buvo vedęs savo netikrą seserį Anchesenamun, kuri jam pagimdė dvi negyvagimes dukras.

Habsburgų dinastija

Habsburgų dinastija daug amžių dominavo Europoje. Ji ne tik šešis amžius valdė Austriją, bet ir per karališkas santuokas išplėtė savo galias į Bohemiją, Vengriją ir netgi Ispaniją. Šios didžiulės šeimos genealoginis medis šakojosi įvairiomis kryptimis.

Galiausiai dinastija pasiekė tokį tašką, kai net strateginės santuokos jau nebesustiprindavo jos galių, nes jos nariai jau valdė daugumą didžiųjų Europos rūmų dvarų. Galiausiai, XVI a. pabaigoje jiems nebeliko kitų potencialių kandidatų vedyboms, tik kiti Habsburgų dinastijos atstovai. Kaip parodo įrašai, per du šimtus metų, kai Habsburgai valdė Ispaniją XVI ir XVII a., dinastijoje vyravo kraujomaiša.

Galingoji Habsburgų dinastija galiausiai žlugo 1700 m. mirus karaliui Karoliui II, kuris nepaliko jokių sosto įpėdinių. Istorikai mano, kad dėl daugelį kartų vyravusios kraujomaišos Karolis II buvo nevaisingas, todėl Habsburgų dinastija su juo ir baigėsi.

Havajų princesė Nahienaena

Havajų princesė Nahienaena gimė 1815 m. didelių pokyčių laikotarpiu. Tuo metu Havajuose vis didesnę įtaką įgijo krikščionių misionieriai, tačiau tradiciniai Havajų genčių vadai išliko ištikimi savo tikėjimui. Nahienaenos motina Keopuolani, kuri buvo karaliaus Kamehamehos aukščiausio rango žmona, Nahienaeną užaugino kaip krikščionę.

Tačiau iškilusiame interesų konflikte tarp Havajų genčių vadų ir krikščionių misionierių, princesė Nahienaena tapo tarsi į abi puses tempiama virve. Havajų karališkosiose šeimos kraujomaiša, ypač tarp brolių ir seserų, nebuvo neregėtas dalykas. Tiesą sakant, vadai netgi ją skatindavo. Tad Nahienaena 1834 m. ištekėjo už savo brolio.

Pasipiktinę krikščionys ir atsivertę havajiečiai jos išsižadėjo, ir ji tapo atstumtąja. Kankinama vidinių prieštaravimų, blaškydamasi tarp bažnyčios ir meilės savo broliui Nahienaena paprašė misionierių atleidimo. 1835 m. ji ištekėjo už kito vyro, su kuriuo jos nesiejo giminystės ryšiai – už vado Kalanimoku sūnaus Leileiohoku. Įrašai liudija, kad nors Nahienaena mylėjo Leileiohoku, ji vis dar puoselėjo stiprius jausmus savo broliui.

Visos jos pastangos ištaisyti situaciją nuėjo perniek – ji pastojo, ir jos brolis paskelbė, kad vaikas jo. Ir vėl Nahienaena tapo atstumtąja, ji gyveno atsiskyrusi, kol gimė dukra. Kūdikis mirė praėjus vos kelioms valandoms po gimdymo, o Nahienaena likusią trumpą savo gyvenimo atkarpą nesiliovė jausti kaltės, kol galiausiai 1836 m. gruodžio 30 d. nusižudė.

Barbara Daly Baekeland

Populiari ir turtinga Amerikos aukštuomenės liūtė Barbara Daly Baekeland gimė 1922 m., jos nuotraukos puikavosi tokiuose madinguose žurnaluose, kaip „Vogue“ ir „Harper’s Bazaar“. Nors nuotraukose ji visada atrodė tobula ir įkūnijo tobulą gyvenimą, bet blizgantis paviršius slėpė didelį psichinį nestabilumą.

B. Baekeland ir jos vyras Brooksas gyveno ekstravagantiškai – prašmatnūs vakarėliai, besaikis gėrimas ir nesantuokiniai abiejų pusių romanai. Brooksas galiausiai pavargo nuo nestabilios Barbaros asmenybės, grubumo proveržių ir nuolatinių bandymų nusižudyti. Jis su ja išsiskyrė, o Barbara liko gyventi su jųdviejų sūnumi Anthony.

Antony kaip ir jo motiną kankino sunkios psichinės ligos, tarp jų ir šizofrenija. Kai jam buvo 20 m., Barbara išgirdo iš draugo, kad jos sūnų sieja romantiški santykiai su biseksualiu vyru vardu Jake‘as Cooperis. Norėdama „ištaisyti“ savo sūnų, Barbara samdė jam prostitutes, liepdama joms suvilioti Anthony ir priversti su jomis pasimylėti. Po daugybės nepavykusių bandymų, Barbara nusprendė griebti jautį už ragų ir pamėgino pati suvilioti savo sūnų, kad jį „pagydytų“.

Deja, kitaip nei kiti garsių žmonių kraujomaišos atvejai, šis baigėsi žmogžudyste. 1972 m. lapkričio 17 d. 25 m. Anthony nužudė savo motiną virtuviniu peiliu. Kai į įvykio vietą atvyko policija, Anthony užsisakinėjo kinišką maistą. Išleistas iš kalėjimo, Anthony bandė nudurti savo močiutę.

Johnas ir Mackenzie Phillipsai

Legendinė amerikiečių grupė „The Mamas & the Papas“ buvo itin populiari septintajame dešimtmetyje. Topų viršūnėse buvusios jų dainos „California Dreamin’“ ir „Monday Monday“ grojamos iki šiol. Johnas Phillipsas buvo šios grupės lyderis, sukūręs daugumą jų vokalinių kompozicijų. Jis buvo garbinamas ir per visą savo karjerą išsaugojo žavuolio įvaizdį.

Tačiau 2009 metais, praėjus beveik dešimčiai metų nuo J. Philipso mirties, jo dukra Mackenzie viešai papasakojo apie savo kraujomaišos ryšį su tėvu, užsimezgusį, kai jai buvo 19 metų. Pirmųjų Mackenzie vestuvių išvakarėse ji su Johnu gerokai apsvaigo nuo narkotikų ir ji neteko sąmonės.

Mackenzie pasakoja, kad atsigavusi ji pamatė, kad tėvas su ja mylisi, ir šis narkotikų įžiebtas jų romanas truko dešimt metų. Nederami santykiai baigėsi, kai Mackenzie pastojo ir išsigando, kad vaiko tėvas gali būti Johnas. Savo knygoje „High on Arrival“ ji rašo, kad tėvas sumokėjo už abortą ir kraujomaišos santykiai nutrūko.

Aut. teisės: delfi.lt

(5)
(7)
(-2)

Komentarai ()