Kaip yra iš tikrųjų: kiek ir kokių kirminų gali gyventi žmogaus žarnyne ar tarpvietėje ir kokius simptomus jie sukelia  ()

Leiskite spėti: jei jums apie 40 metų ir daugiau, vaikystėje greičiausiai esate turėjęs žarnyno kirminų, bet nesiskundžiate nei alergija, nei bronchine astma, nei autoimuninėmis ligomis?


Oficialioji medicina ima manyti, kad šiedu dalykai tiesiogiai susiję ir kirminai – ne toks jau griežtai naikintinas blogis.

„Visi žinome, kad žarnyno kirminai labai kenkia augančių vaikučių sveikatai. Kartais su jais kūdikiai gimsta, vyresni užsikrečia nuo naminių gyvūnų.

Tačiau kai klausiu suaugusio žmogaus, kada jis naikino savo organizme kirmėles, dažniausiai sulaukiu atsakymo, kad niekada.

Deja, pas suaugusį žmogų kirmėlių gali būti labai daug – nuo 3 iki 7 kilogramų. Ir ne tik žarnyne, bet ir kvėpavimo takuose, plaučiuose, raumenyse, odoje bei plaukuose, net smegenyse“, – prieš kelerius metus vieno didelio portalo sveikatos žurnalistei dėstė žolininke prisistatanti moteris.

Ir, žinoma, patarė nuo kirminų vartoti įvairių arbatų, prieskonių mišinių. Juos esą geriau ne patiems gamintis, o įsigyti žolininkų paruoštų.

Gal per skubėjimą, gal dėl elementarių medicinos žinių spragų šie pribloškiantys teiginiai redakcijai neužkliuvo ir tapo viešai prieinami skaitytojams.

Tačiau biomedicinos mokslų daktaras, vaikų gastroenterologas doc. med. dr. Vaidotas Urbonas kategoriškas: tokios kalbos – iš balanos gadynės laikų ir gali įtikinti nebent tuos, kurie vis dar mano, kad Žemė yra plokščia.

„Galvoju, kad čia nerimtai žmonės sako“, – paprašytas pakomentuoti teiginį, esą žmogaus organizme gali būti iki 7 kg įvairių parazitų, negali patikėti pašnekovas. Pasak jo, bet kuri ligoninės sanitarė, neturinti specialaus išsilavinimo, išjuoktų tokius superteorijų kūrėjus.

„Aš visiems sakau: ateikite, kai darome kolonoskopiją, t. y. endoskopu, liaudiškai vadinamu zondu, apžiūrime visą žarnyną.

Na, nematome ten kilogramais besiraitančių parazitų ar kirminų. Kai prieš procedūrą ar operaciją valome žarnyną, davę laisvinamųjų vaistų, galutiniame etape žmogus viduriuoja praktiškai vandeniu. Bet ir tada jokių kirminų ar kitų akimi matomų parazitų iš to žarnyno neišsirango“, – sako specialistas.

Medicinos istorijoje endoskopiniai žarnyno tyrimai atliekami apie 40 metų, bet per tiek laiko tokių parazitų kiekių, kokius mini žolininke prisistačiusi moteris, niekam nėra tekę pamatyti.

Žarnyne aptinkama tik apie 1,5 kg, kartais – 2 kg mikrobiotos (bakterijų), anksčiau vadintos mikroflora, kuri yra išsidėsčiusi šalia žarnyno sienelių ir matoma mikroskopu. Pirmuonių randama labai retai, o jei jų ir būna – sveria miligramą ar mažiau.

Kirminai, arba vadinamieji helmintai, dėl kurių ir gimė šis straipsnis, šiuolaikinio europiečio žarnyne – išvis reti įnamiai.

Nyksta dėl higienos

Lietuvoje, pasak doc. V. Urbono, dažniausiai aptinkamos trys helmintų rūšys: spalinės, askaridės ir plaukagalvis. Kitos helmintų rūšys arba negyvena žarnyne, arba gyvena jame labai trumpai, o paskui kirminai ar jų lervos keliauja į raumenis, kepenis arba smegenis, kur ir sukelia ligą ar komplikacijų. Tačiau tokie atvejai – itin reti, kaip ir galimybė užsikrėsti visų bijomu žarnyno kirminu kaspinuočiu.

„Jeigu paklausite gydytojo, kada jis paskutinį kartą matė kaspinuotį, atsakymas greičiausiai bus „aš 50 metų dirbu, bet nė vieno karto kaspinuočio nemačiau“, – tvirtina pašnekovas.

Tyrimų, kiek minėtosios trys tradicinės žarnyno kirminų rūšys dažnos tarp Lietuvos gyventojų, nėra. Vertindami helmintų paplitimą, specialistai remiasi gydytojų pateikiamais duomenimis, tačiau jie esą labai netikslūs.

„Manau, kad vaikų, turinčių šitų kirminų, dabar Lietuvoje gerokai mažiau nei prieš kokius 20 metų. Tai susiję su aukštesniu higienos lygiu. Tas pats buvo ir Vakarų Europoje, kur užsikrėtimo kirminais mastai buvo gana dideli prieš 30–40 metų, o dabar yra ženkliai sumažėję“, – sako žinomas vaikų gastroenterologas.

Pavyzdžiui, Švedijoje, jei aiškinamasi, ar vaikas gali turėti kirminų, pirmiausia klausiama, ar jis buvo išvykęs už Švedijos ribų, ar yra migrantas. Jei atsakymai neigiami, laikoma, kad visą laiką būdamas Švedijoje vargu ar galėjo užsikrėsti kirminais.

Griežimas dantimis – helmintozės požymis?

„Kalbos, kad vaiko potraukis saldumynams liudija jį turint kirminų, nėra tiesa. Lygiai kaip ir nėra tiesa, kad dantų griežimas, ypač naktimis, susijęs su kirminais“, – dar kelis visuomenėje populiarius mitus, kurių dalį skleidžia net šeimos gydytojai, sklaido doc. V. Urbonas.

Gydytojo teigimu, 90 proc. atvejų kirminai jokių simptomų nesukelia – jie tiesiog gyvena žarnyne, ir tiek. Spalinės, anot pašnekovo, dažniausiai pridaro kosmetinio pobūdžio problemų: iššliaužusios iš tiesiosios žarnos į sėdmenų sritį, ypač naktį, jos padeda kiaušinėlių ir išskiria skruzdžių rūgšties. Jai veikiant, tą vietą ima niežėti, o pasikasius kiaušinėlių patenka į panages.

Prisilietus neplautomis rankomis prie burnos, kiaušinėliai vėl patenka atgal į žarnyną, ir taip prasideda pasaka be galo: gali rankų neplaunančiam žmogui nors kiekvieną dieną duoti vaistų nuo kirminų, o jis jais užsikrės vėl ir vėl.

„Mergaitėms kirminai gali įšliaužti į tarpvietę, sukelti vulvitą, pasireiškiantį niežuliu. Labai retais atvejais su spalinėmis gali būti susijęs dieninis arba naktinis šlapimo nelaikymas. Kad nuo spalinių skaudėtų pilvą – to nebūna“, – teigia vaikų gastroenterologas.

Itin retais atvejais pilvo skausmus sukelia ir šeimininko žarnyne tyliai tūnančios askaridės – kad taip nutiktų, jų turi prisiveisti koks keliasdešimt. Pasak doc. V. Urbono, kartais askaridės gali įšliaužti į tulžies latakus, juos užkimšti ir sukelti geltą.

Tačiau tokie atvejai tiek reti, kad kiekvienas jų aprašomas spaudoje.

„Lietuvoje per 20 metų vaikui toks atvejis yra buvęs tik vienas iš 40–50 tūkst. mano apžiūrėtų vaikų. Taigi, tai visiška išimtis, o ne taisyklė“, – pabrėžia pašnekovas.

Vienintelis plaukagalvis gali sukelti geležies stokos mažakraujystę, mat prisisiurbęs prie žarnyno sienelės tiesiogiai minta šeimininko krauju. Tačiau šių helmintų žmogaus žarnyne aptinkama rečiausiai.

Abejotina tyrimo dėl kirminų nauda

Pasak doc. V. Urbono, anksčiau spalinėmis būdavo užsikrėtę beveik 100 proc. darželinukų, ir jeigu toks vaikas pradėdavo kosėti arba skųstis pilvo skausmais, vengdami ieškoti tikrosios priežasties, simptomą nurašydavo helmintams.

Taip apie žarnyno kirminus buvo prikurta daug mitų, nors iš tikrųjų jų sukeliami simptomai ir neva organizmui daroma žala – labai abejotini, kaip ir privalomojo tyrimo dėl helmintozės nauda.

„Tikrinimas dėl kirminų prieš mokyklą – abejotinos vertės. Buvau siūlęs Sveikatos apsaugos ministerijai, kad tokių tyrimų išvis neverta daryti, nes, pavyzdžiui, Skandinavijoje tokio tyrimo nedaro ir per daug nesuka sau galvos. Kraujo, šlapimo tyrimą – suprantama, o tyrimas dėl kirminų – beprasmis pinigų išmetimas, ypač, jei veikas neturi skundų“, – įsitikinęs Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijai vadovaujantis doc. V. Urbonas.

Gydytojas ragina įsisąmoninti faktą, kad kirminai žarnyne nesidaugina – žmogus jais užsikrečia suvalgęs jau apvaisintą, subrendusį kiaušinėlį. Iš jo išsirita lervos, kurios suaugusios virsta kirminais. Nugyvenę jiems skirtą laiką, kirminai iš žmogaus organizmo natūraliai pasišalina su išmatomis. Pavyzdžiui, spalinės gyvena apie 30 dienų, askaridės – apie 1–2 metus, plaukagalviai – iki 5 metų.

„Jeigu žmogus iš naujo neužsikrės, apsivalys nuo kirminų natūraliai, be jokio gydymo. Jeigu mes davėme tabletę nuo kirminų, ji suveikė, kirminus išstūmė, viskas iš pirmo žvilgsnio gerai.

Bet štai praėjo kelios dienos, vaikas vėl pasikapstė po žemę, suvalgė naujų subrendusių kirminų kiaušinėlių, ir vėl užsikrėtė. Ir taip pasaka be galo. Taigi, labai abejotina, ar verta visus gydyti nuo helmintozės, ypač jei kirminų rasta tikrinant profilaktiškai“, – dėsto savo poziciją specialistas.

Kirminai – organizmo treneriai

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad iš žarnyno imamos, vartojamos ir atgal į jį kirminų šalinamos medžiagos turėtų kažkaip neigiamai veikti šeimininko savijautą, tačiau medicinos literatūroje tokių atvejų esą nėra aprašyta. Priešingai, medikų bendruomenėje pasigirsta kalbų, kad kirminai ne kenkia, o daro teigiamą poveikį žmogaus imuninei sistemai.

Bet apie viską nuo pradžių: vaikas gimsta sterilus. Sterilus ir jo žarnynas – nėra jame nei bakterijų, nei virusų, nei kirminų, kaip bando įteigti kai kurie šarlatanai. Paskui žarnynas užsisėja įvairiais iš aplinkos patenkančiais mikroorganizmais, ir kiekvienas jų savaip treniruoja imuninę sistemą.

Kadangi savo dydžiu žarnynas prilygsta pusei badminto aikštelės ir yra didžiausia plotu bei ląstelių skaičiumi imuninės sistemos vieta, jame vyksta svarbiausios imuniteto ugdymo pratybos.

Žarnyne treniruojama viena labai svarbi funkcija, laikoma įvairių vėžinių, alerginių, autoimuninių ligų pradžių pradžia – oralinė tolerancija. Ji įgyjama per sąveiką su įvairiomis biologinėmis rūšimis, tarp jų – ir žarnyno kirminais, kurie, vertinant evoliucijos požiūriu, ilgą laiką buvo labai normalus žmogaus sugyventinis.

Dėl griežtos šiuolaikinės higienos helmintams ėmus nykti, imuniteto treniruočių grafike atsivėrė spraga, ir per ją netruko veržtis įvairūs negalavimai, pirmiausia – alerginės reakcijos.

Pasak doc. V. Urbono, tyrimų, kaip helmintai veikia žmogaus imuninę sistemą, pasaulyje atlikta apsčiai. Pavyzdžiui, dviejų kaimų Brazilijos džiunglėse stebėjimai parodė, kad tame kaime, kurio dauguma gyventojų užsikrėtę helmintais, kur kas rečiau sergama bronchine astma.

Kitas, jau Europoje po Vokietijos susijungimo darytas tyrimas atskleidė, kad Rytų Vokietijos vaikai dažniau turėdavo spalinių, bet rečiau sirgdavo alerginėmis ligomis, negu jų bendraamžiai iš Vakarų Vokietijos.

„Panašių duomenų gaunama labai įvairiose pasaulio šalyse, ir daugelis prieina prie vienos išvados: turi kirminų – turi didesnę tikimybę, kad ateityje turėsi mažiau alerginių ar autoimuninių reakcijų.

Ir, ko gero, tai yra logiška, nes šimtmečių šimtmečiais visi vaikai augo turėdami kirminų. Paskui tapo švaresni, pradėjo dažniau plauti rankas, ir tie kirminai, kurie pirmąjį gyvenimo dešimtmetį treniravo jų žarnyną, natūraliai pasišalino“, – apibendrina pašnekovas.

Eksperimentinis gydymas kirminais

Šiuolaikinė medicina neapsiriboja vien sausomis teorinėmis išvadomis apie teigiamą helmintų poveikį žmogaus imuninei sistemai – jais bando ir gydyti. Antai Vokietijoje yra sukurtos specialios kapsulės, kurių viduje tūno kiaulinis plaukagalvis.

Tokią kapsulę išgėrus, po kurio laiko iš jos išsirita ir storajame žarnyne apsigyvena kiaulinio plaukagalvio kirminukai. Kadangi storojo žarnyno terpė jiems netinkama, po kelių savaičių jie nugaišta ir natūraliai pasišalina iš žmogaus organizmo, prieš tai padarę gerą darbą – sumažinę kai kurių labai rimtų uždegiminių žarnyno ligų aktyvumą.

Pasak doc. V. Urbono, toks gydymas kol kas eksperimentinis, minėtos kapsulės ganėtinai brangios, o galutinių tyrimų rezultatų dar teks palūkėti.

Ką vaikų gastroenterologas patartų tiems tėvams, kurie, artėjant naujiesiems mokslo metams, iš šeimos gydytojo vėl gaus siuntimą ištirti vaiko išmatas dėl kirminų?

„Kai buvau jaunas gydytojas, mane mokė, kad žarnyno kirminai yra neabejotinas blogis, ir aš visus nuo jų gydydavau. Dabar į besąlygišką helmintozės gydymą ir kirminų baimę žiūriu atsargiau. Todėl jei vaikas visiškai sveikas, neturi jokių nusiskundimų ir jam atsitiktinai randama spalinukių, aš tikrai nieko nedaryčiau. Jeigu rado askaridžių, plaukagalvio kiaušinėlių – galimai reikėtų gydyti“, – savo nuomone dalijasi vaikų gastroenterologas.

Jeigu vaikas prastai valgo, skundžiasi pilvo skausmais ir jokių kitų tokios būklės priežasčių nerandama, anot pašnekovo, galima duoti vaistų nuo kirminų – blogiau nebus, nes šie vaistai didelės žalos organizmui nedaro. Tačiau dar kartą pabrėžia labai abejojantis, ar tokių negalavimų priežastis tikrai bus kirminai.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė
(55)
(7)
(48)

Komentarai ()