Psichiatrė apie tai, kaip kai kuriems žmonėms gali baigtis laikrodžio sukiojimai - pasekmės būna visai nejuokingos  (7)

Pavasarį ir rudenį lietuviai, kaip ir dar 70 šalių gyventojai, išgyvena gana nemalonų dalyką – laiko pakeitimą. Daugeliui gali atrodyti, kad įvairūs negalavimai, susiję su laikrodžio pasukimu, iš piršto laužti, tačiau mokslininkai, šiemet gavę Nobelio premiją, įrodė, kad egzistuoja genai, reguliuojantys organizmo biologinį laikrodį. Būtent jo sutrikdymas siejasi su padidinta rizika sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, sukelia nemigą ir trukdo džiaugtis „padovanota” rudens valanda.

Ne vieną dešimtmetį Lietuvoje dukart per metus vis pasukama valanda. Tai dar tęsis mažiausiai iki 2021 m. pabaigos. Nėra atlikta jokių patikimų tyrimų, kokią įtaką tai daro lietuvių sveikatai. Tuo tarpu Europoje ir JAV ši problema jau tyrinėjama. Pamačius rezultatus, laikrodžio sukimas nebeatrodo nei juokingas, nei menkavertis.

Apie tai, kaip padidėja miokardo infarkto rizika ir ką daryti, kad būtų lengviau vėl sureguliuoti savo biologinį laikrodį, Alfa.lt kalbasi su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikos gydytoja – psichiatre docente Vesta Steibliene.

– Kalbėdami apie vasaros ir žiemos laiką, dažnai girdime įvairius, niekuo nepagrįstus postringavimus. Tačiau mokslas nesnaudžia ir bando įrodyti, kad problema išties egzistuoja. Kokie naujausi atradimai?

– Daugiau kaip 1,5 milijardo pasaulio gyventojų iš daugiau kaip 70 šalių paskutiniais dešimtmečiais gyvena prisitaikydami prie laiko persukimo dukart per metus.

Šių metų medicinos ir fiziologijos Nobelio premijos laureatams Jeffrey C. Hallui, Michaelui Rosbashui ir Michaelui W. Youngui pavyko išskirti cirkadinius genus, kurie reguliuoja mūsų organizmo ląstelių 24 valandų paros ritmą. Esant genų mutacijų, organizmo paros ritmas gali sutrikti, kartu sutrinka ir kitų organų sistemų veikla.

Tačiau mes esame veikiami ne tik genų, bet ir aplinkos. Staigūs jos pokyčiai (šviesos-tamsos ritmo pasikeitimai) gali sukelti nuovargį, miego sutrikimus, bendrus metabolizmo pokyčius. Taip atsitinka, kai esame priversti suderinti biologinį ir socialinį laikrodį.

– Ar yra atlikta patikimų mokslinių tyrimų apie tai, kokią įtaką laikrodžio rodyklių sukimas turi žmogaus sveikatai?

– Nustatyta, kad miego trukmė ir kokybė gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimams. Remiantis Švedijos gyventojų skubios pagalbos teikimo registro duomenimis, nustatyta, kad pirmąją savaitę po laiko pasukimo į vasaros laiką reikšmingai padaugėjo miokardo infarkto ligos atvejų.

Visgi didesnė rizika buvo asmenims, jau sergantiems širdies-kraujagyslių ligomis ir vartojantiems vaistus. Tą pačią tendenciją nustatė ir Mičigano universiteto (JAV) mokslininkai.

Vokietijos mokslininkų tyrimo duomenimis, pirmosiomis perėjimo į vasaros laiką dienomis padidėjo miokardo infarkto rizika tik vyrams ir asmenims, kurie jau buvo patyrę miokardo infarktą.

Kroatų mokslininkai pastebėjo rudens laiko pasukimo įtaką: per pirmąsias keturias dienas buvo stebimas kartotinių miokardo infarktų padidėjimas.

Tuo tarpu Stanfordo universiteto (JAV) mokslininkai, vertinę žūčių keliuose ir laiko pasukimo sąsajas, nustatė, kad vienos valandos miego trūkumas pirmadienį po perėjimo į vasaros laiką siejosi su nedideliu mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičiaus padidėjimu. 

Perėjimas į rudens laiką taip pat padidino nelaimingų atsitikimų keliuose skaičių, tačiau įvykiai po vėluojančios nakties (ankstyvą sekmadienio rytą) vairuojant buvo labiau susiję su alkoholio vartojimu ir vairavimu, o ne su mieguistumu.

– Ar tiesa, kad stresas, patiriamas pasukant laikrodį, gali būti susijęs su nutukimu?

– Yra žinoma, kad socialinis stresas, kurį sukelia konfliktas tarp organizmo biologinio ir socialinio laikrodžio, yra susijęs su gliukozės metabolizmo padidėjimu. O tai gali sietis su nutukimo problema.

– Ar Lietuvoje dirbantys psichiatrai, neurologai sulaukia daugiau pacientų, kurie skundžiasi laikrodžio rodyklių sukimo sukeltais simptomais?

– Žmonės, kurie turi psichikos sutrikimų, serga lėtinėmis somatinėmis ligomis, tikrai yra jautresni laiko pokyčiams ir prievartiniam socialiniam ritmui. Dažnai pacientai pradeda blogiau jaustis, prasčiau miega. Tokių skundų klinikiniame darbe sulaukiame tikrai daug.

– Kaip elgtis tiems, kuriuos išties net menkiausios permainos (tokios kaip laiko kaitaliojimas) išveda iš rikiuotės?

– Visuomet patariu laikytis miego higienos taisyklių: laiku gulti, keltis, prieš miegą nepersivalgyti. Lova skirta miegui ir seksui, o ne valgyti ar žiūrėti televizorių. Lova neturi tapti kančių vieta: jeigu nesimiega, reikia keltis ir eiti dirbti patį nemėgstamiausią darbą. Tuomet grįžimas į lovą atrodys kaip šventė.

Laikantis taisyklių, galima sureguliuoti miego režimą. Tai yra pirmas žingsnis gydant miego sutrikimus. Yra daug įvairių metodikų, kuriomis patariu naudotis: relaksacinės technikos, nerimo valdymo technikos, įrodymais pagrįstas veiksmingas terapinis metodas – kognityvinė elgesio terapija.

Jeigu nesiseka patiems susidoroti su negalavimu, nereiktų bijoti kreiptis į specialistus. Tiesiog atvykti pasitarti, kokios priemonės kiekvienu atveju būtų veiksmingos. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Nervų sistemos ligų konsultaciniame centre konsultuoja gydytojai psichiatrai, psichologai, psichoterapeutai: čia gydomi nerimo, depresiniai, miego sutrikimai, organiniai ir psichoziniai sutrikimai, specialistai rekomenduoja medikamentinio ir nemedikamentinio gydymo priemones.

Aut. teisės: alfa.lt

(7)
(4)
(3)

Komentarai (7)