Aukštasis diplomatijos pilotažas: kaip P. Korėjos prezidentas pagal savo dūdelę pradėjo šokdinti ne tik JAV, bet ir Š. Korėją  (2)

Nuo pat metų pradžios matėme staigų dviejų Korėjų tarpusavio santykių atšilimą – po retorikos apie raketas, bombas ir branduolinį karą šalys netikėtai susitarė dėl Š. Korėjos rinkinės dalyvavimo Olimpinėse žaidynėse Pietų Korėjos Pchenčchane.

Panašu, Korėjos pusiasalyje įvyko (kol kas dar nesibaigusi) diplomatinė intriga, kurios nugalėtoju tapo P. Korėjos prezidentas Munas Džėinas, Pchenjaną ir Vašingtoną šokdinantis pagal savo dūdelę.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Raketų metai

Iš pradžių prisiminkime, kokia Korėjos padėtis buvo pernai. Pietų Korėjoje po apkaltos prezidentui Pak Kin Che, į valdžią atėjo pagrindinės šalies opozicinės partijos vadovas Munas Džėinas. Vienas iš priešrinkiminių Muno pažadų – Šiaurės Korėjos rinktinės atvykimas į vasarį Pchenčchane prasidėsiančią Olimpiadą.

Tuo tarpu Š. Korėja 2017 metus praleido, rekordiškai intensyviai leisdama raketas ir artėdama prie pagrindinio tikslo – sukurti raketą-nešėją, galinčią nuskraidinti termobranduolinę kovinę galvutę į rytinę JAV pakrantę. Nieko keisto, kad tarptautinės bendruomenės (ypač – pačių JAV), toks planas nesužavėjo, ir kiekvieną naujas raketos paleidimą lydėdavo dar viena vienbalsiai priimama JTO Saugumo tarybos rezoliucija apie naujas sankcijas.

Atrodytų, padėtis įkaitusi. Ir staiga viskas apsisuka 180 laipsnių.

Sausio diena, širdies vardinės

Viskas prasidėjo nuo sausio 1 dienos Kim Džonguno naujametinio kreipimosi, kuriame pasakė, kad Šiaurė šiaip jau yra pasirengusi siųsti savo sportininkus į Pietus, ir pasiūlė susitikti ir šį klausimą aptarti. Jau kitą dieną Pietų Korėja atsakė teigiamai ir pasiūlė susitikti pasienio punkte Panmunjome. Sausio penktą dieną Šiaurė atsakė sutinkanti susitikti, o devintą įvyko derybos, kur tą pačią dieną buvo susitarta: šiauriečiai atvyks į Pietus. Tuo tarpu JAV prezidentas D. Trumpas vykstančioms deryboms pritarė ir pareiškė, kad visa tai – jo išmintingos politikos pasekmė, o Pietų Korėjos prezidentas Munas Džėinas vienoje savo kalboje patvirtino, kad taip ir yra, dėkojame Jums, pone JAV prezidente, už jūsų teisingą kursą.

Tokia neįtikėtinai sparti įvykių raida ir bendras sutarimas analitikams sukėlė įtarimą, kad tikrosios derybos įvyko dar gruodį, o tai, kas vyksta dabar – veikiau plačiajai publikai skirtas fomalumas.

Kaip ten bebūtų, dabar susitarta dėl šių punktų:
  1. Šiaurės Korėjos rinktinė Olimpiadoje dalyvaus.
  2. Atidarymo ceremonijoje Šiaurės ir Pietų rinktinės žygiuos po „susivienijimo vėliava“, kurioje pavaizduotas mėlynas Korėjos pusiasalio siluetas baltame fone.
  3. Moterų ledo ritulio varžybose šalys dalyvaus vienoje komandoje.
  4. Šiaurės ir Pietų slidininkai prieš Olimpiadą treniruosis KLDR slidinėjimo kurorte Masik.
  5. Su KLDR sportininkais į Pietų Korėją atvyks aukštų pareigūnų delegacija, sirgaliai ir muzikantai.
  6. KLDR priklausančioje Kemgango kalnų dalyje įvyks bendras kultūrinis renginys.
  7. Bendri JAV ir Pietų Korėjos kariniai mokymai Key Resolve ir Foal Eagle bus nukelti iki Olimpiados pabaigos.

Prezidentas Munas apžaidė visus

Panagrinėkime visus aukščiau išvardintus susitarimus ir pabandykime suprasti, ką pasiekė KLDR, ir ką – Pietūs.

Pats savaime KLDR sportininkų atvažiavimas į Olimpiadą nebuvo diplomatinė pergalė. Iš olimpinio judėjimo KLDR niekas nešalino, ir Šiaurės Korėjos rinktinė galėj atvykti į bet kurią Olimpiadą. Pchenjanas galėjo Olimpiadą boikotuoti – ir taip pakenkti Seului ir asmeniškai prezidentui Munui, bet nusprendė to nedaryti.

Bendra vėliava Pietų Korėjos opoziciją, be abejo, erzins – jie norėtų, kas pietiečiai eitų su savo nacionaline vėliava. Bet antra vertus, šiauriečiai irgi eitų su savo, o PK dešiniosios partijos tradiciškai neigiamai vertina KLDR vėliavų pasirodymą bet kokiame kontekste.

Bendros treniruotės gali būti naudingos ir Šiaurei ir Pietums. Šiauriečiai parodys pavyzdinį savo slidinėjimo kurortą – ir ne šiaip pietiečiams, o profesionaliems slidininkams, kurie galės iš tiesų jį įvertinti. Tuo tarpu Pietūs gaus dar vieną šansą pabendrauti – olimpiečiai, dalis KLDR elito, galės necenzūruojami pabendrauti su PK atstovais. Panašus bus ir kultūrinis renginys Kemgango kalnuose.

Pagrindinė delegacijų atvykimo intriga, – ar galės į Pietus atvykti šiauriečiai, kuriems taikomos personalinės sankcijos. Tačiau Seulas jau paskelbė, kad ne, ir, sprendžiant pagal tai, kad Šiaurė nauju Sporto komiteto vadovu paskyrė partijos funkcionierių Choe Chvi, kuriam, kitaip, nei jo pirmtakui Choe Ryong-hae, sankcijos netaikomos, Pchenjanas su tuo susitaikė.

Orkestro pasirodymas Pietuose – aišku, minkštosios galios pasireiškimas, bet, viena vertus, norintieji ir taip gali jo pasiklausyti Youtube, o svarbiausių ansamblių merginos gali tiesiogiai pasiekti patį vadą – tai yra, čia labiau Pietų minkštosios galios pasireiškimas, kai PK gyvenimas rodomas KLDR elitui.

Ir galiausiai, ar kokią nors naudą Šiaurė gavo dėl JAV ir PK mokymų nukėlimo? Iš pirmo žvilgsnio, taip, tačiau pamąsčius, Pietų Korėjai iš mokymų šiaip ar taip jokios naudos nebūtų – jie sukelia karo atmosferą, o Seule šio gėrio dabar visai nereikia. O be to, mokymai tik nukelti,o ne atšaukti, ir turėtų įvykti iškart po Olimpiados. Tai yra, kada tai bus patogu Pietų Korėjai.

Apibendrinant: KLDR kol kas iš jokio susitarimo apčiuopiamos naudos negavo, o visą grietinėlę nusigriebė Seulas. Prezidentas Munas sugebėjo priversti KLDR atsisakyti žaidynių boikoto, laikinai Pchenjanui sudarydama įspūdį, kad Šiaurės Korėja traukiasi iš diplomatinės izoliacijos, ir gauti Trumpo pritarimą, pasinaudodamas jo tuštybe. Tuo pačiu Šiaurei jokių nuolaidų nepadaryta ir jokios sankcijos neatšauktos, o Munas gauna ramią Olimpiadą, ŠK rinktinės atvykimą, kurį buvo žadėjęs rinkėjams, ir taikdario reputaciją.

Šių eilučių autorius po istorijos su ministro plagiatoriaus paskyrimu nėra itin didelis prezidento Muno gerbėjas. Tačiau negalima nepripažinti naujojo Pietų Korėjos prezidento diplomatinio talento, ir jei iki Olimpiados pabaigos neįvyks nieko nenumatyto, teliks nusivožti kepurę. Bravo, sužaista puikiai, pone Munai.

F. Tertickij
NK News naujienų agentūros analitikas
republic.ru

(20)
(1)
(19)

Komentarai (2)