Išskirtinio poveikio ir labai naudingas maisto produktas iš Japonijos: išvaizda ir skoniu primena minkštą sūrį, valgomas per pusryčius, bet neturi analogo lietuvių mityboje  ()

Japonijos gyventojų mėgstamas pusryčių valgis vis dažniau traukia mokslininkų dėmesį. Tai – natas („natto“), patiekalas, specialiu būdu fermentuotas iš sojų pupelių. Išvaizda ir skoniu jis primena minkštą sūrį.

Šiam valgiui japonų ilgaamžiai yra dėkingi už tai, kad rečiau nei vakariečiai kenčia nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Čika­gos uni­ver­si­te­te (JAV) eks­pe­ri­men­tus at­li­kęs ja­po­nų moksli­nin­kas Hi­royu­ki Sumi, ieš­ko­da­mas kraujo kre­šu­lius tirp­dančių sa­vy­bių, ty­rė šimtus na­tū­ra­lių mais­to pro­duk­tų. Kar­tą 1980 me­tais atlikdamas ban­dy­mus jis už­dė­jo na­to ant dirb­ti­nio trom­bo ir pa­li­ko jį sveiko žmo­gaus kū­no temperatūrai pri­lygs­tan­čio­mis są­ly­go­mis.

Po ku­rio lai­ko moks­li­nin­kas pas­te­bė­jo, kad trom­bas su­ma­žė­ jo, o maž­daug po 18 va­lan­dų ir vi­sai išnyko. At­li­kus dar dau­giau kli­ni­kinių stu­di­jų moks­li­nin­kams pavy­ko įro­dy­ti, kad išs­kir­ti­nė ja­poniš­ko patie­ka­lo sa­vy­bė – tai žmogaus svei­ka­tai bū­ti­ni bio­lo­gi­niai jun­gi­niai.

Pa­tie­ka­lo gar­bei ja­me ap­tik­ta ver­tin­giau­sia veik­lio­ji me­džia­ga – fer­men­tas ga­vo na­to­ki­na­zės pavadinimą. Kuo ga­li bū­ti nau­din­ga na­toki­na­zė ir ko­dėl šios veik­lio­sios me­džia­gos ty­ri­mams pas­ta­ruoju me­tu iš­lei­džia­ma vis dau­giau pi­ni­gų? Ja­po­nės gy­ve­na il­giau­siai pasau­ly­je iš vi­sų mo­te­rų – vidutiniš­kai 86,8 me­tų.

Ja­po­nai vy­rai uži­ma šeš­tą­ją vie­tą pa­gal vi­du­ti­nę gy­ve­ni­mo truk­mę – 80,5 me­tų. Be to, Ja­po­ni­jos gyven­to­jų serga­mu­mo ir mirš­ta­mu­mo nuo vaini­ki­nių ar­te­ri­jų li­gų ro­dik­liai vieni ma­žiau­sių pa­sau­ly­je.

Moks­li­nin­kai ma­no, kad tai grei­čiau­siai su­si­ję su ma­žes­niu cho­les­te­ro­lio kie­kiu krau­jy­je vidu­ti­nio ir vyres­nio am­žiaus žmonių gru­pė­se, pa­ly­gin­ti su Va­karų ša­lių gy­ven­to­jais, ir ma­žes­niu ar­te­ri­niu kraujospū­džiu.

Tai pas­ka­ti­no moks­li­nin­kus įvai­rio­se pa­sau­lio ša­ly­se at­lik­ti dau­gy­bę eks­pe­ri­men­ti­nių ir klini­ki­nių ty­ri­mų. Tai­kant šiuo­lai­ki­nes tech­no­logi­jas nus­ta­ty­ta, kad so­jų pa­tie­kale esan­ti na­to­ki­na­zė vei­kia trombus, slopi­na krau­jo kū­ne­lių trombo­ci­tų ir erit­ro­ci­tų su­li­pi­mą, maži­na krau­jo klam­pu­mą, pa­si­žymi tei­gia­mu povei­kiu šir­dies ir pe­ri­fe­ri­nėms krau­ja­gys­lėms, maži­na krau­jos­pū­dį, ge­ri­na ka­pi­liarų praei­na­mu­mą.

Ypač su­si­rū­pin­ti krau­ja­gyslių svei­ka­ta tu­rė­tų žmo­nės, ku­riuos var­gi­na įvai­rios venų pa­to­lo­gi­jos.

Pa­vyz­džiui, jei va­ka­re tins­ta čiur­nos ir blauz­dos, jau­čia­mas kojų dilg­čio­ji­mas, ka­muo­ja mėš­lungis, jei nus­ta­ty­ta ve­nų va­ri­ko­zė, trom­bof­le­bi­tas, nes dėl šių priežas­čių di­dė­ja krau­jo kre­šu­lių trom­bų ri­zi­ka, – tai rim­tas pa­vojus gy­vy­bei.

Ver­tin­gas ja­po­nų val­gis na­tas ne­tu­ri pa­kai­ta­loLie­tu­vos gy­vento­jų mi­ty­bo­je. Dėl šios prie­žas­ties naudin­ga var­to­ti jun­gi­nį iš fer­men­tuo­tų so­jų – na­to­ki­na­zę, ar­dan­čią krešu­lius ir ne­lei­džian­čią jiems susidary­ti.

„Re­ko­men­duo­ti­na, kad šis krau­jo­ta­kai ver­tin­gas fer­men­tas bū­tų var­to­ja­mas kar­tu su antiok­si­dan­tais, pa­vyz­džiui, hidroksi­ti­ro­zo­liu, iš­gau­na­mu iš aly­vuogių.

Ko­vo­da­mi su lais­vai­siais ra­dika­lais an­tiok­si­dan­tai slo­pi­na už­ de­gi­mą krau­ja­gys­lė­se“, – sa­kė Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų univer­si­te­to li­go­ni­nės Kau­no kli­nikų gy­dy­to­ja Re­gi­na Žu­kaus­kienė.

Ji pri­mi­nė, kad Lie­tu­vo­je širdies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis suser­ga vis jau­nes­ni žmo­nės.

„Ka­dan­gi krau­ja­gys­lių am­žius ne­bū­ti­nai su­tam­pa su žmo­gaus bio­lo­gi­niu am­žiu­mi, krau­jo­ta­ka bū­ti­na pra­dė­ti rū­pin­tis dar ne­sulau­kus pen­kias­de­šim­ties“, – įs­pė­ jo R. Žu­kaus­kie­nė.

Gy­dy­to­ja atk­rei­pė dė­me­sį į fer­men­tų reikš­mę žmo­gaus svei­ka­tai:

„Mū­sų or­ga­nizme yra tūks­tan­čiai ak­ty­vių­jų fermen­tų, ku­rie pas­par­ti­na che­mines reak­ci­jas, pa­vyzdžiui, virš­kini­mo ar krau­jo kre­šė­ji­mo pro­cesuo­se. Šių fer­men­tų ak­ty­vu­mas su am­žiu­mi ir dėl ki­tų veiks­nių mažė­ja, o kar­tu silp­nė­ja ir or­ganiz­mo ge­bė­ji­mas sklan­džiai atlik­ti sa­vo funk­ci­jas krau­jo­ta­kos sistemoje. Krau­jas ima la­biau krešė­ti.“

Nors pa­pil­do­mai fer­men­tų mes gau­na­me val­gy­da­mi, daž­nai jų nepa­kan­ka net ir mai­ti­nan­tis vadinamuo­ju gy­vu – neap­do­ro­tu mais­tu.

„Ma­ne li­ūdi­na tai, kad mū­sų mais­to pro­duk­tuo­se vis ma­žiau nau­din­gų me­džia­gų. Dar­žo­vės ir vai­siai ga­li pra­rasti sa­vo mais­tin­gu­mą dėl pras­tų sau­go­ji­mo są­ly­gų, no­ki­ni­mo bū­do, šal­dy­mo ir san­dė­lia­vi­mo ypaty­bių“, – tei­gė gy­dy­to­ja R. Žu­kauskie­nė.

Dėl ge­ro­kai su­ma­žė­ju­sio maisto pro­duk­tų mais­tin­gu­mo trin­ka svei­ka­ta, o kar­tu ir krau­jo­ta­ka.

„Įver­ti­nus ri­zi­kos veiks­nius apskai­čiuo­ta, kad maž­daug kas antras vy­res­nis nei 40 me­tų Lie­tuvos gyven­to­jas tu­ri ri­zi­ką su­sirgti šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis“, – tei­gė gy­dy­to­ja.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to San­taros kli­ni­kų kar­dio­lo­gė Mil­da Kovai­tė išs­ky­rė dvi žmo­nių gru­pes, ku­rioms patar­tų var­to­ti na­to­kina­zę. Pir­mai gru­pei prik­lau­so asme­nys, ku­riems šis fer­mentas yra svar­bus kaip pro­filak­ti­kos prie­mo­nė.

„Tai šir­dies ir krau­ja­gys­lių ligų ri­zi­kos veiks­nių tu­rin­tys pacien­tai. Taip pat tu­rin­tys pa­di­dė­ju­sį cholestero­lio, gliu­ko­zėskie­kįkraujy­je ar jau ser­gan­tys ant­ro­jo ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu, nu­tu­kę, rū­kantys ar fi­ziš­kai neak­ty­vūs“, – vardi­jo gy­dy­to­ja M. Ko­vai­tė.

Jei gi­mi­nė­je yra as­me­nų, anksti su­sir­gu­sių šir­dies ir krau­ja­gyslių li­go­mis, – vy­rų, su­sir­gu­sių iki 55-erių, o mo­te­rų iki 65-erių, – to­kiems žmo­nėms taip pat pravers­tų na­to­ki­na­zė.

Šis fer­men­tas krau­jo­ta­kai naudin­gas ir kaip ve­nų trom­bo­zės pre­ven­ci­jos prie­mo­nė, ypač jei žmo­nės ken­čia nuo ve­nų va­ri­kozės ar tu­ri ri­zi­ką pa­vel­dė­ti ve­nų trom­bo­zę, dir­ba sė­di­mą­jį ar stovi­mą­jį dar­bą.

„Dar vie­na gru­pė, ku­riai na­toki­na­zė bū­tų kaip pa­pil­do­ma priemo­nė, – žmo­nės, ser­gan­tys širdies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis: koro­na­ri­ne šir­dies li­ga, po in­sul­to. Tik šis fer­men­tas jo­kiu bū­du ne­ga­li pa­keis­ti gydy­mo me­di­kamen­tais“, – įs­pė­jo gy­dy­to­ja M. Kovai­tė.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Toma Aleksėjunaitė

(16)
(3)
(13)

Komentarai ()