Kosmoso tyrimai žengia į naują erą: Japonijoje atidaromas unikalus tyrimų centras  ()

Japonijoje neseniai įkurtas Kosmoso kolonijų tyrimų centras, kuriam vadovauja pirmoji šios šalies astronautė, moderniausias technologijas pasitelkia ieškodamas atsakymų į vieną svarbiausių žmonijos klausimų: ar mes galime gyventi kosmose?


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tokijo mokslo universiteto aukštųjų technologijų laboratorijose dirbanti 30 mokslininkų komanda, vadovaujama Chiaki Mukai, studijuoja naujas galimybes užtikrinti žmonių gyvenimą galimoje kolonijoje Mėnulyje ar Marse.

„Mums įgimta tyrinėti. Žemė mums per maža, ar nemanote?“ – sakė smulkaus sudėjimo, energinga 66 metų Ch. Mukai, kuri per dvi atskiras misijas kosmose praleido daugiau kaip 500 valandų.

Kosmoso tyrinėjimai žengia į naują erą, sakė Ch. Mukai. Ji paminėjo komercinius projektus, tokius kaip Elono Musko „SpaceX“ planai ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pažadas tyrinėti toliau Mėnulio, Marso link.

Milijardierius E. Muskas turi didelių vizijų dėl privačių kosmoso tyrinėjimų, įskaitant turistų keliones į orbitą aplink Mėnulį ir Marso kolonizavimą.

D. Trumpas gruodžio mėnesį nurodė JAV kosmoso agentūrai NASA įsteigti Mėnulio bazę, kuri būtų pirmasis misijos į Marsą žingsnis.

„Labai realu iki 2030 metų įsteigti koloniją Mėnulyje“, – sakė Ch. Mukai. Jos nuomone, žmonėms reikia galvoti ne vien apie Tarptautinę kosmoso stotį (TKS), kuri esanti kaip „stovyklavietė, nes į ją viską reikia atsivežti su savimi“.

Tarp Ch. Mukai komandos naujovių yra unikali maisto gamybos sistema panaudojant skystą plazmą, gautą leidžiant didelės įtampos elektros srovę pro druskos tirpalą.

Tai sumažina kenksmingų dumblių, kurie auginant kultūras paprastai užauga vandenyje, kiekį. Bandymai atkuriant sąlygas kosmose parodė, kad naudojant šią sistemą bulves galima auginti greičiau ir veiksmingiau.

Kosmoso kolonijų tyrimų centras taip pat sukūrė sistemą, gaminančią elektrą panaudojant mažyčius, maždaug „iPod Nano“ dydžio termoelektrinius jutiklius, kuriuos galima prijungti prie ateities kolonijos.

Kolonijoje būtų palaikoma komfortiška kambario temperatūra, bet lauke temperatūra svyruotų nuo 130 Celsijaus laipsnių dieną iki -230 laipsnių naktį.

Technologija pagrįsta temperatūrų viduje ir lauke skirtumo panaudojimu ir sukuria tiek elektros, kad jos pakaktų „visai kosmoso kolonijai“, sakė už projektą atsakingas Tsutomu Lida.

„Tą patį prietaisą galima naudoti dieną ir naktį. Nėra jokių judančių dalių, tad nereikia priežiūros“, – sakė Ts. Lida.

Kita komanda sprendžia kosminių nuolaužų ankstyvo aptikimo ir gaudymo klausimus.

Aplink Žemę skrieja daugiau kaip 29 tūkst. bent 10 cm skersmens kūnų, kurie galėtų kelti pavojų potencialiems kosmoso kolonistams.

Kosminių skrydžių palydovė

Ch. Mukai, kuri savo centrą kaip Tokijo mokslo universiteto padalinį įsteigė šių metų pradžioje, sakė, kad daugelis komandos plėtojamų technologijų gali būti pritaikomos ir čia, Žemėje.

„Mes kuriame technologijas ne tik bazei Mėnulyje – papildoma nauda bus ta, kad galėsime padėti (spręsti) daugelį klausimų, kuriuos reikia išspręsti Žemėje“, – sakė ji.

Pavyzdžiui hidroponikos – maisto auginimo be dirvožemio – technologija gali būti vertinga šalyse į pietus nuo Sacharos, kur trūksta natūralių išteklių ir mineralų.

Ch. Mukai įsitikinusi, kad savo gyvenime dar pamatys visiškai funkcionuojančią Mėnulio koloniją, ir sako, kad labai norėtų grįžti į kosmosą, kaip jos buvęs kolega, JAV astronautas Johnas Glennas. Pastarasis sulaukęs 77-erių vėl pakilo į orbitą.

Ch. Mukai, buvusi širdies chirurgė, sakė, kad turėdama mediko ir astronauto patirties galėtų būti labai naudinga per būsimus komercinius turistinius skrydžius į kosmosą.

„Mano svajonė yra gauti skrydžių palydovės darbą per kokį nors komercinį kosminį skrydį, kad galėčiau padėti nuskraidinti žmones į Mėnulį“, – juokdamasi sakė ji.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Diena.lt
Diena.lt
(17)
(1)
(16)

Komentarai ()