Kaip Europoje įveikti ledinių smaigų apsaugą? Kietas uždavinys NASA ieškant nežemiškos gyvybės  ()

Jupiterio palydovas Europa laikomas viena tikėtiniausių vietų aptikti nežemišką gyvybę Saulės sistemoje. Poledinis vandenynas turi mineralų ir energijos, jo dugne greičiausiai egzistuoja hidroterminės versmės, panašios į tas, prie kurių galimai susiformavo pirmoji gyvybė Žemės vandenynų dugne.

Taigi kosmoso agentūros – ir NASA, ir ESA – planuoja misijas į šį ledinį palydovą. Bet nusileisti ten gali būti sudėtinga: nauji skaičiavimai rodo, kad Europos paviršiuje gali styroti daugybė iki 15 metrų aukščio siaurų ledinių smaigų.

Tokie smaigai susidaro, kai žemos temperatūros sausoje aplinkoje Saulės šviesa garina ledą, o pats ledas yra nepakankamai paslankus, kad užpildytų atsirandančius tarpus. Struktūros, vadinamos penitentais, randamos Žemėje aukštai kalnuose netoli pusiaujo, New Horizons juos užfiksavo Plutone.

Europos nuotraukos neturi pakankamos raiškos, kad galėtume aptikti penitentus, bet sąlygos jiems formuotis egzistuoja. Tikėtinas aukštis – iki 15 metrų – priklauso nuo ledinio Europos paviršiaus judėjimo greičio.

Tiesa, aukščiausi smaigai turėtų būti ties pusiauju, o artėjant prie ašigalių jie turėtų mažėti. Tad gali būti, kad nusileisti Europoje pavyks tik prie ašigalių, o pusiaujo tyrimai turės palaukti gerokai tobulesnių autonominių nusileidimo sistemų arba žmonių pilotuojamų erdvėlaivių skrydžių.

Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Geoscience.

Aut. teisės: Konstanta.lt
Konstanta.lt

(11)
(0)
(11)

Komentarai ()