Kaip praėjusią savaitę žlugo 88 mln. eurų vertės misija į Mėnulį: „Mums nepavyko, bet tikrai pamėginome“ (Video)  (1)

Izraelio mėginimas nutupdyti zondą ant Mėnulio paviršiaus ketvirtadienį paskutinę minutę žlugo – sugedus varikliams aparatas veikiausiai sudužo, informavo projekto organizatoriai. „Mums nepavyko, bet tikrai pamėginome“, – per tiesioginę transliaciją iš skrydžio valdymo centro netoli Tel Avivo pareiškė šio projekto įkūrėjas ir pagrindinis rėmėjas Morrisas Kahnas.


© SpaceIL/Beresheet Spacecraft

„Manau, kad nusigauti ten, kur nusigavome, yra išties milžiniškas pasiekimas.

Manau, galime didžiuotis“, – pridūrė jis.

Per transliaciją girdėjosi, kaip aparatą valdantys darbuotojai sako, kad varikliai, turėję sulėtinti zondo nusileidimą ir švelniai jį nutupdyti, nesuveikė, o ryšys su aparatu nutrūko.

„Esame Mėnulyje, bet ne taip, kaip norėjome“, – sakė vienas neįvardytas darbuotojas.

„Esame septintoji šalis, (paleidusi aparatą skrieti) orbita aplink Mėnulį, ir ketvirtoji – pasiekusi Mėnulio paviršių“, – sakė kitas.

Iki šiol tik Rusijai, JAV ir Kinijai yra pavykę nuskraidinti savo aparatus 384 tūkst. kilometrų ir saugiai nutupdyti juos Mėnulyje.

„Kai nepavyksta iš pirmojo karto, mėgini dar sykį“, – sakė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, skrydžio valdymo centre stebėjęs mėginimą nusileisti kartu su JAV ambasadoriumi Davidu Friedmanu.

„Pasiekėme Mėnulį, bet būtume norėję nusileisti patogiau, – pridūrė jis. – Toks bus mūsų kitas bandymas.“

585 kg sveriantis zondas „Beresheet“ („Pradžia“) atrodė panašus į aukštą keisto pavidalo stalą, po kurio „stalviršiu“ įtaisyti dideli rutulio pavidalo degalų bakai.

Izraelio nevyriausybinė organizacija „SpaceIL“ ir valstybinė įmonė „Israel Aerospace Industries“ (IAI), šio projekto pagrindinės partnerės, nurodė, kad „Beresheet“ yra pirmasis pasaulyje kosminis zondas, sukonstruotas per nevyriausybinę misiją“.

Filantropas M.Khanas, „SpaceIL“ valdybos pirmininkas, skyrė šiam projektui 40 mln. JAV dolerių (35,5 mln. eurų), o visas projekto biudžetas buvo 100 mln. dolerių (88,8 mln. eurų).

Prie projekto vėliau prisidėjo partnerių iš „privačiojo sektoriaus, vyriausybės ir mokslo įstaigų“, nurodoma IAI tinklalapyje.

Prieš pat mėginimą nutupdyti aparatą B.Netanyahu sakė svarstąs galimybę įkurti nacionalinį kosmoso projektą.

„Rimtai svarstau investuoti į kosmoso programą, – jis sakė per transliaciją internetu. – Tai atneš nacionalinių rezultatų Izraeliui ir rezultatų žmonijai.“

Šalies prezidentas Reuven Rivlinas, stebėjęs transliaciją savo oficialiojoje rezidencijoje kartu su kosmosu besidominčiais 80 moksleivių.

„Visokeriopai žavimės nuostabiais žmonėmis, nuskraidinusiais kosminį aparatą į Mėnulį, – jis sakė zondui sudužus. – Tiesa, kitaip negu vylėmės, bet galiausiai mums pasiseks. Tai didis pasiekimas, kurio dar neužbaigėme.“

„Beresheet“ nuskriejo iš viso 6,5 mln. kilometrų, sukoręs atstumą nuo Žemės iki Mėnulio ir vėliau sukdamasis aplink mūsų planetos palydovą.

Aparatas vasario 22 dieną buvo paleistas iš Kanaveralo kyšulio Floridoje. Jį į kosmosą išskraidino JAV milijardieriaus Elono Musko bendrovės „SpaceX“ raketa „Falcon 9“.

Zondas buvo pasiekęs 10 km per sekundę greitį.

Per šią kelionę į vieną pusę „Beresheet“ turėjo pamėginti išmatuoti Mėnulio magnetinį lauką, galintį padėti suprasti, kaip formavosi mūsų planetos palydovas.

„Google“ premija

„SpaceIL“ buvo įkurta 2011 metais ir iš pradžių varžėsi dėl metais anksčiau interneto milžinės „Google“ įsteigtos premijos „Lunar Xprize“, turėjusios atitekti privačiai bendrovei, pirmajai nuskraidinsiančiai į Mėnulį kibernetinį zondą. Tačiau šis 30 mln. dolerių vertės konkursas pernai buvo atšauktas, nes tapo aišku, kad nė viena iš penkių dalyvavusių kompanijų nespės įvykdyti užduoties iki nustatyto termino.

Vis dėlto izraeliečiai savo projektą nusprendė tęsti. Jis buvo vykdomas pasaulyje iš naujo padidėjus susidomėjimu skrydžiais į Mėnulį, artėjant pirmojo amerikiečių išsilaipinimo šiame dangaus kūne 50 metų sukakčiai.

Sausio 3-ąją Kinijos aparatas „Chang'e 4“ tapo pirmuoju iš Žemės nematomoje Mėnulio pusėje švelniai nusileidusiu zondu. Ši misija sėkmingai pratęsė ankstesnį projektą, kai Pekinas 2013 metais kitoje Mėnulio vietoje nutupdė mėnuleigį.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija kovą paskelbė spartinanti planus sugrąžinti į Mėnulį amerikiečius astronautus: planuojama tokio skrydžio data iš 2028-ųjų buvo perkelta į 2024-uosius.

Indija pavasarį tikisi tapti naują Mėnulį tyrinėjančia šalimi – Delis planuoja nutupdyti ant jo paviršiaus mėnuleigį „Chandrayaan 2“, turintį surinkti duomenų.

Japonija irgi tikisi 2020–2021 metais pasiųsti nedidelį zondą, turintį nusileisti viename Mėnulio vulkaniniame regione ir jį patyrinėti.

Kol kas Jungtinės Valstijos išlieka vienintelė šalis, pasiuntusi į Mėnulį žmonių. Šešiose misijose, surengtose nuo 1969 iki 1972 metų, dalyvavo iš viso 12 astronautų.

Aut. teisės: BNS

(7)
(0)
(7)

Komentarai (1)

Susijusios žymos: