Cheopso piramidę iki šiol gaubia paslaptys - tai yra įspūdingas, bet ir labai keistas statinys  (3)

Visais laikais žmonės statė įvairius statinius, tačiau Cheopso arba Didžioji Gizos piramidė pranoksta beveik viską.Daugelis pripažįsta, kad ši piramidė – tikras senovinės inžinerijos šedevras ir didžiausias to meto žmonių pasiekimas.

Mokslininkų atlikta analizė rodo, kad Gizos piramidė buvo pastatyta kažkur 2589-2504 metais pr.m.e., nors kai kurie ekspertai mano, kad ji buvo pastatyta daug anksčiau nei 2500 metai pr.m.e. Be to, mokslininkai vis dar neturi visų atsakymų, kaip to meto statybininkai sugebėjo viską atlikti taip idealiai neturėdami jokių modernių technologijų ir įrankių. Manoma, kad statybos vyko apie 10-20 metų.

Manoma, kad Didžiąją Gizos piramidę įsakė pastatyti Cheopsas – antrasis ir garsiausias ketvirtosios Egipto dinastijos faraonas. Šiame straipsnyje pateikiame jums trumpus, bet įdomius faktus apie vieną iš septynių pasaulio stebuklų – Cheopso piramidę, kuri vis dar stovi ir šiandien.

Seniausia ir didžiausia iš trijų

Gizos piramidės – dar vadinamos Gizos nekropoliu – stovi dykumingoje Gizos plynaukštėje Kairo pakraštyje. Šis piramidžių kompleksas nuo senojo Gizos miesto yra nutolęs per 8 km, stovi šalia Nilo ir yra už 25 km nuo Egipto sostinės Kairo.

Ne paslaptis, kad Cheopso piramidė yra didžiausia ir seniausia iš visų Gizos piramidžių – jos aukštis siekia 146 metrus. Archeologai teigia, kad ši piramidė buvo aukščiausias statinys pasaulyje net 3800 metų.

Senovės graikai Cheopso piramidę paskelbė pirmuoju pasaulio stebuklu, vėliau į šį sąrašą pateko ir tokie objektai, kaip Kabantys Babilono sodai, Artemidės šventykla Efese, Dzeuso skulptūra Olimpijoje, Halikarnaso mauzoliejus, Rodo kolosas ir Aleksandrijos švyturys. Deja, bet šių objektų šiandien pamatyti jau nebegalime, todėl Cheopso piramidė išsiskiria dar ir tuo, kad tai – vienintelis iki šių dienų išlikęs pasaulio stebuklas.

Įspūdingos statybos ir dizainas

Cheopso piramidė yra didelė net gi šiandieniniais standartais, o ką jau kalbėti apie Senovės Egiptą. Jos statyboms buvo sunaudota tiek daug akmens, kad jo užtektų pastatyti 0,6 metrų (tikslus skaičius – 0,6096 metro) aukščio sieną aplink visą Žemę. Įspūdinga, tiesa?

Atlikus įvairius skaičiavimus, galima nustatyti, kad šios sienos plotis turėtų būti šiek tiek didesnis nei 10 cm. Manoma, kad Cheopso piramidė yra pastatyta iš maždaug 2,3 mln. akmeninių blokų, kurių kiekvienas galėjo sverti nuo 2 iki 30 tonų, o didžiausi – net 50 tonų.

Žinoma, piramidė yra išskirtinė ne tik savo dydžiu ir panaudotu akmens kiekiu, bet ir savo dizainu. Daugelis to nežino, bet Cheopso piramidė iš tikrųjų turi ne keturias, o aštuonias puses. Be to, kiekviena pusė yra šiek tiek įgaubta - o tai daro piramidę dar unikalesne, nes daugiau pasaulyje tokių nėra.

Mokslininkus dar labai stebina ir tai, kad šis aštuonių sienų efektas gali būti matomas ne bet kada. Jei nuvyksite į Egiptą ir atsistosite priešais Cheopso piramidę, net jei ją apeisite – aštuonių sienų nepastebėsite. Kodėl?

Visų pirma dėl to, kad šis efektas yra matomas tik iš oro, tik per rudens ir pavasario lygiadienius ir tik saulėlydžio arba saulėtekio metu. Tuo metu Saulės metamas šešėlis leidžia pamatyti šią paslaptį. Dar vienas paslaptingas piramidės aspektas yra skiedinys, naudotas statyboms.

Nors mokslininkai ir atliko jo cheminę analizę – vis tiek niekam nepavyksta šio skiedinio atkurti. Aišku tik viena: šis skiedinys yra tikrai labai stiprus – juk išlaikė milžiniškus piramidės blokus kartu net iki mūsų dienų. Žinoma, tik didelių blokų ir skiedinio neužtenka. Piramidėje buvo naudojamas ir tuo metu itin modernus sprendimas – vadinamoji „ball and socket“ konstrukcija, kuri padeda struktūrai ištverti plėtimąsi nuo karščio ar žemės drebėjimus.

Ryški kaip žvaigždė

Nors faktas, kad šis senovės stebuklas išsilaikė iki mūsų dienų yra įspūdingas, reikia nepamiršti, kad šiandien piramidė tikrai nėra pilna.

Ekspertai teigia, kad Cheopso piramidė turėjo ir išorinę dangą, pagamintą iš 144 000 balto kalkakmenio blokų. Kiekvienas šis blokas buvo nupoliruotas 0,254 mm tikslumu ir svėrė apie 15 tonų. Teigiama, kad šie akmenys buvo taip stipriai nupoliruoti, kad gebėjo atspindėti net Saulės šviesą – o dėl to atrodė, kad piramidė žiba kaip žvaigždė.

Deja, bet šių išorinių akmenų nebeliko. Maždaug XIII a. jie buvo nuardyti ir panaudoti Kairo namų bei mečečių statyboms. Senovės egiptiečiai piramidę vadino „Ikhet“ – kas reiškia „šlovinga šviesa“.

Paslaptingas piramidės vidus

Nepaisant to, kad dauguma mokslininkų mano, jog Cheopso piramidė turėjo būti faraono kapas, archeologams nepavyko rasti jokių įrodymų, kurie šią teoriją patvirtintų. Jiems nepavyko rasti net užrašų, kuriuose ši piramidė apskritai būtų siejama su kokiu nors kapu.

Cheopso piramidėje nebuvo rasta ir mumijų. Įdomu tai, kad mokslininkai išvis neturi įrodymų, kad Cheopso piramidėje mumija kada nors būtų gulėjusi. Žinoma, piramidė kažkada galėjo būti apvogta, tačiau ekspertai sako, kad tai mažai tikėtina.

Po ilgo laiko tarpo į piramidę 820 mūsų eros metais pirmieji įžengė arabai – bet vienintelis dalykas, kurį jie čia rado buvo tuščia granito skrynia su antvožu, stovinti Karaliaus menėje.

Būtų galima išskirti dar ir tokias piramidės interjero charakteristikas – visų pirma, tai vienintelė piramidė, kuri turi tiek į viršų kylančius, tiek į apačią besileidžiančius tunelius (kitos turi tik žemyn besileidžiančius praėjimus).

Antra, jos viduje temperatūra visą laiką būna tokia pati: 20 laipsnių. Trečia, visas piramidės interjeras dar nėra pilnai ištyrinėtas, tačiau archeologai jau yra atradę tris pagrindines menes.

Norint geriau pažinti piramidės vidų, buvo pradėtas projektas „ScanPyramid“. Jo metu buvo naudojama kosminių spindulių miuonų, kurie prasiskverbia į akmenį panašiai kaip rentgeno spinduliai – tik dar giliau – tomografija, kuri parodė milžiniškas niekada anksčiau nematytas ir nepaliestas tuštumas piramidės viduje.

Vieniša skrynia

Karaliaus menėje stovi vieniša granito skrynia. Daugelis egiptologų teigia, kad ji turėjo tarnauti kaip faraono kapas – kitaip sakant, į ją turėjo būti įdėti mirusio faraono palaikai. Įdomu tai, kad skrynia yra per didelė, kad tilptų siauruose piramidės tuneliuose, tad tai reiškia, jog ji turėjo būti pastatyta į vietą dar per statybas.

Teorija, kad skrynioje turėjo būti palaidotas faraonas, yra viena populiariausių, tačiau archeologai ant skrynios nerado jokių žymių ar užrašų. Ekspertai teigia, kad jei ši skrynia tikrai turėjo būti naudota faraono palaikams, ji tikrai būtų turėjusi kokius nors užrašus ar paveikslus, kurie simbolizuotų į pomirtinį gyvenimą išėjusį valdovą. Įdomu tai, kad šią sukurti skrynią egiptiečiams turėjo būti nelengva.

Ekspertai sako, kad jiems būtų reikėję pažangių įrankių – pavyzdžiui, 2,5-3 m. ilgio bronzinių pjūklų su brangakmeniais dengtais pjūklo ašmenimis. Atlikus skrynios mikroskopinę analizę, paaiškėjo, kad ji buvo pagaminta naudojant specialų gręžtuvą, naudojantį iš brangakmenio pagamintas galvutes ir 2 tonų gręžimo jėgą.

Astronomija ir piramidės

Nors iki šiol nežinome, kam skirti į viršų kylantys piramidės tuneliai, remiantis skaičiavimais, žemyn einantis tunelis yra nukreiptas į Thuban – arba kitaip, Alpha Draconis – žvaigždę, kuri 2170-2144 metais pr.m.e. buvo to meto Šiaurinė žvaigždė. Daugiau joks kitas dangaus kūnas su tuneliu nebesilygiavo.

Tuo tarpu pietinis piramidės tunelis greičiausiai yra nukreiptas į Al Nitak – arba Zera Orionis – žvaigždę, esančią Oriono žvaigždyne. Maždaug 2450 pr.m.e. Oriono žvaigdynas buvo siejamas su mirties, pomirtinio pasaulio ir derlingumo dievu Osiriu. Nuo to laiko nei vienas kitas dangaus kūnas su tuneliu taip pat nebesilygiuoja.

Dar daugiau įdomių keistenybių

Vokiečių ir rusų mokslininkų komandai pavyko išsiaiškini, kad Cheopso piramidė atlieka vieną itin keistą dalyką – savo menėse kaupia elektromagnetinę energiją. Ji susikoncentruoja aukščiau esančiose piramidės menėse, o ilgainiui persikelia į žemiausią jos dalį, kuri yra po žeme. Dar vienas įdomus aspektas yra piramidės durys, sveriančios apie 20 tonų, kurios buvo naudojamos ir Sneferu bei Hunis piramidėse.

Tai – pasukamos-stumdomos durys, kurios veikė ir kaip senovinė apsaugos sistema. Kitaip sakant, šios durys buvo taip tobulai sukurtos, kad jas uždarius, nesimatė jokių įtrūkimų ar tarpelių, kurie reikštų, jog čia yra įėjimas. Na, bet turbūt įdomiausi faktai yra tie, kad ši piramidė yra beveik tobulai orientuota į pasaulio šalis – rytus, vakarus, pietus ir šiaurę – šiandien ji į šoną pakrypusi tik 0,05 laipsnio.

Be to, Cheopso piramidė yra viename iš Žemės masės centrų. Rytų/vakarų ir šiaurės/pietų paralelės susijungia dviejose vietose – viena yra vandenyne, o kita – Cheopso piramidėje.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(104)
(12)
(92)

Komentarai (3)