Kinija jau planuoja statybas Mėnulyje  (4)

Pekinas planuoja per ateinantį dešimtmetį nusiųsti pilotuojamą misiją į Mėnulį ir pastatyti ten tyrimų stotį, pranešė valstybinė žiniasklaida, remdamasi šalies kosmoso agentūros vadovu.

Kinija siekia įgyti kosmoso galybės statusą ir žengė svarbų žingsnį šio tikslo link sausį, kai tapo pirmąja valstybe, nuleidusia zondą nematomojoje Mėnulio pusėje.

Pasak valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“, Nacionalinės kosmoso administracijos vadovas Zhang Kejianas Kosmoso dienos proga sakydamas kalbą pabrėžė, kad jo šalis per ateinančius 10 metų ketina pastatyti Žemės palydovo pietiniame poliuje mokslinių tyrimų stotį.

Jis pridūrė, kad Pekinas taip pat planuoja iki 2020 metų paleisti zondą į Marsą. Be to, pareigūnas patvirtino, jog iki šių metų pabaigos bus paleistas ketvirtasis kinų aparatas „Chang'e 5“, tyrinėsiantis Mėnulį.

Iš pradžių buvo planuota, kad zondas „Chang'e-5“ pradės rinkti mėginius Mėnulyje 2017 metų antrojoje pusėje, tačiau misija buvo atidėta, nes aparatą turėjusios iškelti galingos raketos „Long March 5 Y2“ atskiras paleidimas 2017-aisiais buvo nesėkmingas.

Kinija paskelbė pirmojoje 2020 metų pusėje pirmąkart paleisianti savo raketą „Long March 5B“, iškelsiančią į orbitą planuojamos kosmoso stoties pagrindines dalis.

Stotis „Tiangong“ (Dangiškieji rūmai) bus surinkta iki 2022 metų, informavo Kinijos pilotuojamos kosmoso inžinerijos biuras.

Ji turėtų pakeisti nuo 2024 metų nebeveiksiančią Tarptautinę kosmoso stotį – bendrą Jungtinių Valstijų, Rusijos, Kanados, ES ir Japonijos projektą.

Praėjusią savaitę Pekinas taip pat pareiškė, kad paleis asteroidų tyrinėjimo misiją ir pakvies bendradarbiaujančias šalis įrengti šiame zonde jų pačių eksperimentams skirtų įrankių.

Dabartiniame mėnuleigyje „Chang'e 4“ įrengta vokiškos, olandiškos ir švediškos aparatūros.

Kinija šiuo metu daugiau išleidžia savo civilinėms ir karinėms kosmoso programoms nei Rusija ar Japonija ir nusileidžia tik Jungtinėms Valstijoms.

Nors oficialių duomenų neskelbiama, šių kinų programų biudžetas yra maždaug 8,4 mlrd. JAV dolerių (7,5 mln. eurų), paskaičiavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

Aut. teisės: Diena.lt
Diena.lt

(16)
(2)
(14)

Komentarai (4)