Kiekvieną kartą atostogaudami prie vandens, turėtumėte būti atidūs sau ir aplinkiniams, kad atostogos nevirstų tragedija. Pasitikrinkite, ar žinotumėte, kaip elgtis ekstremalioje situacijoje tiek gelbėdamiesi patys, tiek gelbėdami kito gyvybę.

Kodėl žmonės skęsta?

Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas teigia, jog skendimo priežasčių būna įvairių. Dažniausios jų – kai žmogus nemoka plaukti, patenka į duobę arba būna pavartojęs alkoholio. „Taip pat dažnai neįvertina savo jėgų“, – pasakoja gelbėtojas. Kai bangavimas nestiprus, iki 2 balų, poilsiautojai nori pašokinėti per bangas, lipa į vandenį ir mėgina įbristi kuo giliau. Po kiek laiko grįžinėja atgal, bet srovė juos jau nunešusi 100 metrų nuo tos vietos, kur įbrido.

„Eidamas link kranto žmogus jau yra naujoje kranto atkarpoje, kur nežino, ar duobių tikrai nėra. Pataikęs į duobę – išsigąsta, gauna gurkšnį vandens ir pradeda skęsti. Tokiu atveju mes poilsiautojams aiškiname neišsigąsti, išpūsti vandenį ir nusiraminti. Duobės dažniausiai būna ne daugiau kaip 4 metrų skersmens ir apie 1,80 metro gylio“, – aiškina J. Pirožnikas.

Gelbėtojas pasakoja, jog tokiais atvejais svarbiausia atsipalaiduoti. „Vandenį reikėtų išspjauti, įkvėpti oro ir mėginti perplaukti tą vietą. Kitu atveju, tarkime, žmogui papuolus į srovę, jokiu būdu negalima priešintis. Reikia pasiduoti srovei ir plaukti pagal ją. Srovė dažniausiai būna nedidelė ir pati kažkuriuo metu nusilpsta“, – teigia Palangos gelbėtojų vadovas. Visgi jei žmogus skęsta ir jam nepavyksta išplaukti, jis turėtų atkreipti į save dėmesį. Tokiu atveju J. Pirožnikas pataria ploti ranka per vandens paviršių, šaukti, kad jus pastebėtų aplinkiniai ir kaip įmanoma ilgiau išsilaikyti ant vandens paviršiaus.

Padėti galite net krante

Palangos gelbėtojų vadovas primena, kaip elgtis pastebėjus skęstantįjį. „Tokioje situacijoje, jei nemokate plaukti, nešokite į vandenį padėti. Taip vėliau bus ne vienas, o du skenduoliai. Geriau skęstančiajam nuo kranto meskite kamuolį, tuščią didesnės talpos tarą, suriškite kelnes, marškinius į vieną ir meskite skęstančiajam kaip virvę. Tieskite šaką, diržą. Bet kuriuo atveju, šaukite pagalbą, o nelaimėliui kartokite, jog nusiramintų ir laikytųsi ant vandens, kol atvyks pagalba“, – aiškina gelbėtojas.

Europos gaivinimo tarybos gaivinimo instruktorė, Kauno klinikų gydytoja anesteziologė-reanimatologė Asta Krikščionaitienė teigia, jog mieste greitosios medicinos pagalbos (GMP) brigada į įvykio vietą turi atvykti per 15 min, kaimo vietovėje – per 25 min. „Jei vieta atoki, o visos GMP brigados užimtos, tikėtina, jog medikai gali atvykti dar vėliau. Visais atvejais, kai staiga sustoja širdis, tikimybė išgyventi labiausiai priklauso nuo tuo metu šalia esančių žmonių. Jei jie nieko nedaro, o tik laukia medikų, tikimybė išgyventi labai greitai mažėja iki 0, nes smegenų žūtis be kraujotakos prasideda jau po 4-5 min“, – atkreipia dėmesį gydytoja. Aplinkiniai visais atvejais turėtų nedelsdami skambinti GMP medikams tel. 033. Tokiu atveju nuo pat sujungimo momento su Jumis bendraus specialiai apmokytas GMP dispečeris, medicinos profesionalas, kuris teiks instrukcijas, ką daryti toliau ir kaip gaivinti. Svarbu įsijungti garsiakalbį savo telefone ir tiksliai vykdyti dispečerio nurodymus.

Didžiausia klaida – laukti, kol kažkas imsis iniciatyvos

Už pagalbos neteikimą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nustatyta administracinė atsakomybė. „Noriu tik priminti, jog kiekvienas transporto priemonės vairuotojas yra pirmosios pagalbos teikėjas ir pagal LR įstatymą privalo pradėti teikti pirmąją medicinos pagalbą, į kurią įeina ir pradinio gaivinimo veiksmai, – atkreipia dėmesį specialistė. – Jei kažkas kažko nemoka daryti ar pamiršo, tegul eina mokytis.“ Anot anesteziologės-reanimatologės, žmonės turi tapti netolerantiški visiems prekiaujantiems pirmosios pagalbos sertifikatais, tačiau neišmokančiais, kaip realiai padėti žmogui, ištikus nelaimei.

Labai svarbu ištraukus skenduolį iš vandens, ypač po nesėkmingo nėrimo, kuo mažiau judinti nukentėjusiojo kaklą, nes galimas kaklinės nugaros smegenų dalies pažeidimas. Tam reikia keleto žmonių, kurie ištraukdami ir guldydami skenduolį ant nugaros, galvą ir stuburą išlaikytų vienoje ašyje. Jokiu būdu negalima skenduolio vartyti, bandant išpilti vandenį iš kvėpavimo takų. „Plaučiai yra kaip kempinė, vandens iš jų neišpilsi, o vanduo virškinamajame kanale gaivinimui netrukdo“, – aiškina reanimatologė.

Kaip gaivinti?

„Kadangi mirtis skendimo metu paprastai įvyksta dėl kvėpavimo sustojimo, rekomenduojama gaivinimą pradėti nuo 5 įpūtimų, o toliau gaivinti santykiu 30 ir 2. T. y., atlikti 30 greitų gilių paspaudimų ir 2 įpūtimus, – primena specialistė. – Paspaudimų gylis turėtų būti 5-6 cm arba trečdalis krūtinės ląstos. Spausti reikia 100-120 k./min dažniu, atliekant 2 paspaudimus per 1 sek. Įpūtimas turi būti trumpas, 1 sek. trukmės. Įpūtimo metu būtina atverti kvėpavimo takus, viena ranka atlošiant galvą, kita ranka pakeliant smakrą į viršų. Apmokyti gelbėtojai arba medicinos darbuotojai turėtų atverti kvėpavimo takus išstumdami apatinį žandikaulį į priekį be galvos atlošimo. Pučiant burna į burną, reikia užspausti nosį. Įpūtimas efektyvus, jei bent minimaliai pakyla krūtinės ląsta. 2 įpūtimus reikia atlikti per 10 sek. ir tada daryti 30 paspaudimų. Gaivinimas tęsiamas be pertraukų, kol atvyksta GMP medikai.“

Itin svarbus defibriliatorius

Europos gaivinimo tarybos gaivinimo instruktorė teigia, jog visais atvejais gaivinimo metu reikalingas defibriliatorius. „Kuo jis anksčiau atnešamas ir prijungiamas, tuo didesnė tikimybė išgelbėti žmogų. Tikrai ne visos gelbėjimo stotys kol kas turi defibriliatorius. Gelbėjimo stotys su defibriliatoriais būtinai turi būti pažymėtos specialiu ženklu. Taip pat būtina apie turimą defibriliatorių informuoti GMP dispečerinę, jog ji šią informaciją žinotų ir nelaimės atveju praneštų skambinančiajam bei arčiausiai nelaimės vietos esantiems gaivinti mokantiems pagalbos teikėjams“, – praneša specialistė.

Gydytoja primena, jog kiekvienas gaivinimo mokymus baigęs ir praktiškai gaivinti mokantis žmogus į savo mobilųjį įrenginį gali atsisiųsti mobiliąją programėlę „AED ALERT“. Joje užsiregistravęs staigios mirties atveju iš GMP dispečerinės gaus informaciją, jei 750 m atstumu nuo jo buvimo vietos reikalinga pagalba gaivinant žmogų ar atnešant defibriliatorių. Taip pat šioje programėlėje galima matyti arčiausiai jūsų esančius defibriliatorius. Programėlėje galima pažymėti ir naują defibriliatorių, kad jis būtų įtrauktas į tinklą.

„Svarbu suvokti, jog neužtenka nusipirkti defibriliatorių ir pasidėti jį ant lentynos. Būtina mokytis pačiam ir mokyti kitus aplink save pradinio gaivinimo veiksmų. Programėlė „AED ALERT“ padeda kurtis pagalbos teikėjų tinklui, kurio tikslas – saugesnė bendruomenė, mokanti ir norinti padėti nelaimės ištiktam žmogui“, – tikina gydytoja.

Pavyksta ne visada

A. Krikščionaitienė teigia, jog dažniausiai išgelbėti pavyksta tuos, kurie skendo, tačiau po vandeniu išbuvo trumpai, o širdis nebuvo sustojusi. „Jei dėl skendimo buvo sustojusi širdis, tikimybė išgyventi labiausiai priklauso nuo laiko, praleisto po vandeniu (iki 10 min. ar daugiau kaip 10 min.), ir nuo pagalbos įvykio vietoje (ar buvo pradėtas gaivinti iš karto, ar ne). Žinoma, yra atvejų, kai net viską darant išgelbėti nepavyksta, nes žmogus nuskendo dėl ūmios mirtinos ligos, kuri ištiko vandenyje“, – pastebi specialistė.

Kartais sėkmingai išgelbėti žmonės numiršta po kelių valandų, nes atsisako medikų pagalbos. „Pasitaiko atvejų, jog nukentėjusysis atsisako vykti į ligoninę, nes tuo metu jam atrodo, jog viskas yra gerai. Tačiau yra vienas pavojus: po kelių valandų daliai tokių žmonių sutrinka kvėpavimas dėl besivystančio plaučių pabrinkimo. Trumpai tariant, galima antrą kartą „paskęsti“ – tik ne vandens telkinyje, o savo paties sekrete, – perspėja reanimatologė. – Man žinomas ne vienas atvejis, kai skendę ir sėkmingai išgelbėti žmonės numiršta po kelių valandų, nes atsisako pagalbos. Dėl šios priežasties kiekvienas skendęs žmogus, net jei jis įvykio vietoje jaučiasi puikiai, turi būti bent 24 val. stebimas ligoninėje dėl galimo plaučių pabrinkimo.“

Specialistė atkreipia dėmesį, jog skendimo pasekmės labiausiai priklauso nuo laiko praleisto po vandeniu ir nuo to, ar buvo dėl skendimo sustojusi širdis. Jei žmogus buvo paniręs po vandeniu kelias minutes (skendo), tačiau širdis nebuvo sustojusi, paprastai jis įvykio vietoje greitai atsigauna. Jei skendimo metu sustojo širdis, išeitys labiausiai priklausys nuo laiko, praleisto be kraujotakos ir teiktos pagalbos. „Skendusio žmogaus kraujyje labai trūksta deguonies. Galvos smegenys yra pačios jautriausios deguonies stokai. Jei per 4-5 min neatkuriamas bent minimalus kraujo tiekimas į smegenis, prasideda negrįžtama nervinio audinio žūtis. Kuo daugiau laiko praeina, tuo mažesnė tikimybė, jog žmogus bus toks, koks buvo, jei apskritai išgyvens“, – apie skendimo pasekmes išgelbėtam žmogui pasakoja gydytoja anesteziologė-reanimatologė Asta Krikščionaitienė.

Komentarai (1)