Parkinsono liga prasideda žarnyne? Mokslininkai surado įrodymų 16 metų senumo hipotezei patvirtinti  ()

Jau seniai įtariama, kad Parkinsono liga prasideda žarnyne, tačiau ilgą laiką to nebuvo įmanoma patvirtinti. Dabar mokslininkai iš JAV Džono Hopkinso universiteto laboratorinėms pelėms suleido toksiškų baltymų, kurie yra aptinkami Parkinsono liga sergančių žmonių smegenyse. Tuomet jie sekė šių baltymų kelionę iš žarnyno į pelių smegenis.

Parkinsono liga po truputį naikina smegenų audinį. Ji žudo smegenų ląsteles, kurios gamina neurotransmiterį dopaminą. Prastėja motorinė funkcija, žmonėms darosi sunkiau kontroliuoti judesius, vėliau gali prasidėti ir demencija. Vienas iš ryškiausių Parkinsono ligos ženklų - susiraizgęs alfa-sinukleinas. Tai - plačiai paplitęs organizmo baltymas, kurio gniutulai aptinkami mirusių Parkinsono pacientų smegenyse. Šie toksiški gniutulai ir paveikia žmogaus motorinę funkciją.

Jau kurį laiką mokslininkai įtarė, kad Parkinsono liga neprasideda smegenyse. Dar 2003 metais vokiečių mokslininkas Heiko Braakas iškėlė hipotezę, kad toksiška alfa-sinukleino kelionė prasideda žarnyne ir smegenis šis baltymas pasiekia per klajoklinį nervą. Žarnyno raumenyse yra labai daug jungčių su klajokliniu nervu, o keletas teorinių tyrimų patvirtino Braako hipotezės pagrindą.

Taigi, dabar mokslininkai nusprendė suleisti alfa-sinukleino dalelių į pelių žarnyną. Tai nebuvo taip paprasta - reikėjo labai atsargiai pasirinkti injekcijos vietą ir įleidžiamos medžiagos kiekį. Tačiau eksperimentas buvo sėkmingas - po maždaug mėnesio toksiški baltymai pasiekė smegenis.

Po vienintelės injekcijos toksiški baltymai plito po visas smegenis. Po dviejų mėnesių jie jau buvo aptinkami pagumburyje, po 7 mėnesių - hipokampe ir kitose smegenų srityse. Per kelis mėnesius dopamino ląstelių koncentracija stipriai krito, pelėms darėsi vis sunkiau judėti. Jos taip pat demonstravo ir kitus tipinius Parkinsono ligos simptomus - depresiją, uoslės praradimą, sutrikusį gebėjimą mokytis.

Tą patį eksperimentą mokslininkai pakartojo ir su pelėmis, kurių klajoklinis nervas buvo perkirstas. Tuomet toksiški baltymai smegenų nepasiekė, kas iš esmės patvirtina Heiko Braako prognozuotą kelią. Tiesa, norint galutinai patvirtinti hipotezę dar reikėtų atlikti visą eilę tyrimų su žmonėmis.

Kita vertus, mokslininkai mano, kad jų atliktas tyrimas paskatins žarnyno ir smegenų ryšio tyrimus. Gali būti, kad ateityje bus kuriama Parkinsono profilaktikos terapija, kuri bus paremta šiomis žiniomis. Alfa-sinukleino gumulų formavimasis gali būti sustabdytas dar žarnyne. Tačiau iki to laiko dar teks atlikti labai daug tyrimų.

Aut. teisės: Technologijos.lt

(18)
(0)
(18)

Komentarai ()