Mokslininkai rado būdą, kaip gyventi iki 15 metų ilgiau  ()

Jeigu kada nors teko vilktis kam nors iš paskos, nes tas asmuo judėjo sraigės greičiu, turime jums svarbių naujienų. Neseniai buvo atrasta, kad greitai vaikščiojantys žmonės gyvena iki 15 metų ilgiau už tuos, kurie eina palengva, skelbia braincharm.com.

O tai reiškia, kad turite teisę piktintis tokiais individais.

Tyrimo, kurį atliko Lesterio universiteto mokslininkų komanda, metu buvo išnagrinėti 474 919 Jungtinės Karalystės gyventojų, kurių vidutinis amžius siekė 52-jus metus, duomenys. Duomenys buvo renkami 2006–2016 m.

Tyrėjų komanda nustatė, jog, neatsižvelgiant į svorį, greičiau vaikščioti įpratę žmonės gyvena ilgiau.

Ši keistoka taisyklė galioja tiek antsvorį, tiek patologinį nutukimą turintiems žmonėms.

Spėriai vaikščiojančių moterų vidutinė gyvenimo trukmė siekia 86,7–87,8 metų, lėčiau vaikščiojančių – 72,4 metų.

Kalbant apie vyrus, greiti ėjikai vidutiniškai sulaukia 85,2–86,8 metų amžiaus, o niekur neskubantys – vos 64,8 metų.

Tai pirmasis atvejis, kai tyrimo metu buvo nustatytas ryšys tarp greito ėjimo tempo ir ilgesnės vidutinės gyvenimo trukmės, neatsižvelgiant į asmens kūno svorį ar nutukimo laipsnį.

Pagrindinis tyrimo autorius Lesterio universiteto profesorius Tomas Yatesas sakė: „Mūsų tyrimo rezultatai gali padėti patikslinti, kodėl geras fizinis pajėgumas yra svarbesnis už kūno svorį, kalbant apie vidutinę gyvenimo trukmę.“

„Kitaip tariant, tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad geras fizinis pajėgumas, ko gero, yra tinkamesnis vidutinės gyvenimo trukmės rodiklis nei kūno masės indeksas (KMI) ir kad skatindami gyventojus greičiau vaikščioti galime prailginti jų gyvenimą.“

Tyrimo metu mokslininkai rėmėsi kito tyrimo („UK Biobank“) duomenimis, kuriuos vėliau analizavo Nacionalinis sveikatos tyrimų institutas, Lesterio ligoninės bei Lesterio ir Loughborough universitetai.

Lesterio diabeto centro klinikinis epidemiologas ir vienas iš tyrimo autorių sakė: „Ankstesni tyrimai daugiausia nagrinėjo kūno svorio ir fizinio pajėgumo poveikį mirtingumui – santykinę mirtingumo riziką.

Tačiau santykinę riziką ne visuomet lengva suprasti. Informacija apie vidutinę gyvenimo trukmę, priešingai, yra paprasčiau suprantama ir leidžia geriau suvokti bendrą ir atskirą kūno masės indekso bei gero fizinio pajėgumo svarbą.“

Kito tyrimo, praėjusiais metais paskelbto žurnale „Circulation“, autoriai teigia, kad sveikesnė mityba ir mankšta gali prailginti gyvenimą beveik dešimtmečiu.

Akivaizdu, kad sveika mityba yra svarbus ilgesnio gyvenimo veiksnys.

Net jei jūsų mityba nėra idealiai subalansuota, tyrimų rezultatai rodo, kad nedideli ir logiški pokyčiai gali duoti daug naudos.

Remiantis vienu tyrimu, paskelbtu 2017 m., žmonės, kurie 12 metų po tyrimo vartojo 20 proc. daugiau sveiko maisto, nei prieš prasidedant tyrimui, ankstyvos mirties riziką sumažino iki 17 proc.

Kitas svarbus ilgesnio gyvenimo veiksnys yra mankšta.

Net neilgai trunkanti, neintensyvi fizinė veikla, pavyzdžiui, vaikščiojimas ar valymas, prailgino vyresnio amžiaus vyrų ir moterų vidutinę gyvenimo trukmę, rodo 2017 ir 2018 m. atlikti tyrimai. O sausio mėnesį išspausdinto tyrimo metu buvo nustatyta, kad tiesiog kasdien pajudėjus bent 30 min. ankstyvos mirties riziką galima sumažinti 17 proc.

Taigi, nesėdėkite rankų sudėję. Eikite pasivaikščioti arba bent išplaukite virtuvės grindis! Ateityje sau už tai padėkosite.

Aut. teisės: delfi.lt

(17)
(7)
(10)

Komentarai ()