Mokslininkai turi naują hipotezę: paskutinį kartą ateiviai mus aplankė prieš 10 mln. metų  (1)

Nežemiška gyvybė yra viena didžiausių mūsų civilizacijos paslapčių – ar už mūsų planetos ribų egzistuoja ir kažkas daugiau, ar vis dėlto esame visiškai vieni Visatoje? Naujas tyrimas pateikia gana optimistišką hipotezę: čia rašoma, kad Paukščių Tako galaktikoje gali būti tūkstančiai civilizacijų, tačiau apie jas mes nežinome dėl to, kad paskutinį kartą ateiviai mus aplankę buvo prieš 10 mln. metų.

Praėjusį mėnesį „The Astronomical Journal“ pasirodė tyrimas, kuriame mokslininkai teigia, kad pažengusios ateivių civilizacijos šiuo metu gali užsiimti Paukščių Tako galaktikos ir kitų žvaigždžių sistemų tyrinėjimu. Tai jiems leistų patogiau keliauti kosmose ir turėti įvairiausių kosminių objektų žemėlapį.

Naujasis mokslininkų darbas yra nukreiptas į Fermi paradoksą – tai prieštaravimas tarp apskaičiuotų didelių nežemiškų civilizacijų egzistavimo tikimybių ir kontakto su jais ar jų egzistavimo įrodymų nebuvimo. Šį paradoksą sugalvojo fizikas Enricas Fermi ir tuo metu uždavė dar ir dabar populiarų klausimą: „kur visi?“

Taip pat E. Fermi šiek tiek abejojo, ar kelionės tarp žvaigždžių ir galaktikų yra įmanomos, tačiau nuo tada buvo išreikšta dar daugiau abejonių apie tai, ar kitos civilizacijos kur nors mūsų galaktikoje išvis egzistuoja.

Galbūt kuria strategiją?

Štai astrofizikas Michaelis Hartas, bandydamas atsakyti į E.Fermi užduotą klausimą, 1975 metais atliko tyrimą, kuriame teigė, kad nežemiškos civilizacijos turėjo be galo daug laiko – net 13,6 mlrd. metų – kolonizuoti Paukščių Taką, tačiau iki šiol mes apie juos nieko nežinome ir nieko iš jų nesame girdėję. M.Hartas savo tyrime pateikė išvadą, kad jokios kitos civilizacijos mūsų galaktikoje nėra.

Tiesa, šis naujas tyrimas bando pateikti šiek tiek kitokią perspektyvą ir neatmeta tikimybės, kad kitos pažengusios civilizacijos mūsų galaktikoje egzistuoja. Tyrime rašoma, kad galbūt ateiviai neskuba su mumis susisiekti dėl to, kad kuria geriausią strategiją, kaip tai reikėtų padaryti.

„Jei neatsižvelgiame į žvaigždžių judesius, kai bandome išspręsti šią problemą, tuomet mums lieka tik vienas iš dviejų sprendimų: arba niekas negali išvykti iš tos ateivių planetos, arba mes iš tiesų esame vienintelė pažengusi civilizacija visoje galaktikoje“, – teigia kompiuterių mokslininkas ir pagrindinis tyrimo autorius Jonathanas Carrollis-Nellenbackas.

Žvaigždės, ir aplink jas skriejančios planetos, keliauja aplink galaktikos vidurį – visos tos planetos turi savo kelią, kuriuo keliauja savu greičiu. Žinoma, karts nuo karto planetos nutolsta viena nuo kitos ir vėl priartėja, todėl J.N.Nellenbackas sako, kad galbūt ateiviai paprasčiausiai laukia, kol kitas jų kelionės tikslas – pavyzdžiui, Žemė – pasieks jiems artimiausią tašką.

Jei tokia hipotezė pasitvirtintų, tada kolonizuoti galaktiką užtruktų daug ilgiau, nei rašė M.Hartas. Naujojo tyrimo autoriai išlieka optimistiški ir sako, kad gali būti, jog ateiviai mūsų paprasčiausiai dar nepasiekė – arba kad Žemėje jie lankėsi taip seniai, jog žmonės dar nebuvo evoliucionavę.

Požiūris – kaip į laukines gentis

Rasti atsakymą į Fermi paradoksą mokslininkai bando jau gana seniai. Štai vienas anksčiau atliktas tyrimas siūlė hipotezę, kad visos nežemiškos gyvybės formos susiformuoja po planetos paviršiumi esančiuose vandenynuose – arba kad civilizacijos pačios save sunaikina dar prieš pasiekdamos galimybę keliauti tarp žvaigždžių sistemų.

Egzistuoja ir taip vadinama „zoologijos sodo“ hipotezė, kuri teigia, kad kitos Paukščių Tako civilizacijos su mumis nusprendė nekontaktuoti dėl tokių pačių priežasčių kaip ir mes nusprendžiame apsaugoti tam tikras gentis, dar nepaliestas šiuolaikinio pasaulio.

2018 metais Oksfordo universiteto atliktame tyrime buvo rašoma, kad yra 2 tikimybės iš 5, kad mes esame vieni savo galaktikoje ir kad egzistuoja 1 tikimybė iš 3, kad esame vieni visoje Visatoje. Tiesa, naujojo tyrimo autoriai primena, kad anksčiau atliktuose tyrimuose visi pamiršo vieną svarbią mūsų sistemos charakteristiką – ji juda.

Kaip planetos skrieja aplink žvaigždę, taip ir žvaigždžių sistemos skrieja aplink savo galaktikos vidurį. Štai, pavyzdžiui, mūsų Saulės sistema aplink galaktikos centrą apskrieja per 230 mln. metų. Taigi, jei kokia nors civilizacija ir iškyla kitos žvaigždės sistemoje, kuri yra toli nuo kitų (pavyzdžiui, kaip mūsiškė, kuri yra galaktikos užkampyje), tuomet sutrumpinti kelionę jie galėtų laukdami kol orbita juos priartins prie tos gyvenimui tinkamos sistemos, į kurią jie nori patekti.

Kai tam tikra civilizacija jau įsikurtų naujojoje sistemoje, ji vėl galėtų laukti, kol kelionės atstumas iki kitos sistemos bus optimalus. Taip per tam tikrą laiką jie galėtų kolonizuoti visą galaktiką.

„Gyvybei tinkami pasauliai yra labai reti, todėl civilizacija per tą laiką gali susikurti ir išnykti“, – sako J.C. Nellenbackas.

Paukščių Takas – pilnas apgyvendintų žvaigždžių sistemų?

Kad ištirtų visus scenarijus, pagal kuriuos ateiviai galėtų egzistuoti, mokslininkai panaudojo įvairiausius skaitmeninius modelius – kad sukurtų simuliacijas, parodančias kaip gi kitos civilizacijos galėtų kolonizuoti žvaigždžių sistemas.

„Mes bandėme sukurti modelį, kuriame būtų kuo mažiau įvairiausių sociologijos prielaidų“, – sako J.C.Nallenbackas.

Kaip didžiausią problemą mokslininkai nurodo tai, kad modeliuodami ateivių paplitimą, jie turėjo remtis ne kuo kitu, o žmonija. Jie sako, kad dėl to visi spėjimai yra paremti mūsų pačiu elgesiu, kas gali būti ne visiškai tikslu.

Tiesa, net ir su tokiais apribojimais tyrėjai nustatė, kad Paukščių Takas gali būti pilnas įvairiausių civilizacijų, kurios gyvena jau ne vienoje žvaigždžių sistemoje – paprasčiausiai apie šias civilizacijas mes nieko nežinome.

„Kiekviena sistema gali būti tinkama gyventi ir gali būti apgyvendinta. Tačiau ateiviai mūsų gali neaplankyti dėl to, kad paprasčiausiai yra per toli“, – teigia J.C. Nallenbackas. Jis pridūrė, kad vien dėl to, jog kažkas yra įmanoma, tai nebūtinai bus tikėtina.

Kol kas astronomai yra aptikę 4000 egzoplanetų, tačiau nė viena iš jų neturėjo jokių gyvybės ženklų – jos išvis neatrodė kaip planetos, kurios yra draugiškos gyvybei. Tiesa, kol kas mes esame peržvelgę tik labai nedidelę šių planetų dalį. Mokslininkai sako, kad vien tik Paukščių Tako galaktikoje yra apie 100 mlrd. žvaigždžių ir dar daugiau planetų. Neseniai atliktame tyrime buvo teigiama, kad 10 mlrd. šių planetų gali būti panašios į Žemę.

Prieš kelias dienas buvo patvirtinta, kad K2-18b egzoplaneta, dar pravardžiuojama „super Žeme“, iš tiesų turi skysto vandens, o jos temperatūros yra pilnai tinkamos gyvybei užsimegzti. Žinoma, šis tyrimas buvo atliktas kiek anksčiau, jame mokslininkai priėjo išvadą, kad nors dar nesame radę jokios gyvybei tinkamos planetos, anot jų, mes „žvelgiame į baseino dydžio plotą atvirame vandenyne, o vėliau darome išvadą, kad jei toje vietoje nėra delfinų, tuomet delfinų nėra visame vandenyne“.

Galbūt ateiviai mus jau aplankė?

Kitas svarbus elementas debatuose apie ateivius yra tai, ką M.Hartas vadina „Faktu A“: jokių kitos civilizacijos atstovų dabar Žemėje nėra ir nėra jokių įrodymų, kad jie čia kažkada lankėsi.

Tiesa, tai nereiškia, kad jų čia niekada nebuvo, sako naujojo tyrimo autoriai.

Jei kokia nors ateivių civilizacija atkeliavo į Žemę prieš milijonus metų (Žemi dabar 4,5 mlrd. metų), jau gali būti nebelikę jokių įrodymų apie jų apsilankymą. Ankstesniuose tyrimuose buvo rašoma, kad mes galime paprasčiausiai neturėti reikiamų technologijų, kurios padėtų mums aptikti jų pėdsakus.

Gali būti, kad ateiviai pro Žemę praskriejo jau mums čia būnant, bet nusprendė neapsilankyti. Tyrime tai vadinama „pašvaistės efektu“, pavadintu pagal Kim Stansley Robinsono novelę „Pašvaistė“ (angl. Aurora).

Be to, gali būti, kad ateiviai paprasčiausiai nenori lankytis planetoje, kurioje jau yra gyvybė. Jei ir norėtų, tuomet jie greičiausiai būtų nusiteikę nelabai draugiškai – panašiai kaip žmonės, kurie naujas teritorijas užima kariaudami.

Anot mokslininkų, ateiviai galbūt apgyvendina tik dalelę gyvenamų planetų, kurias randa. Jie taip pat padarė išvadą, kad jei mūsų galaktikoje yra užtektinai gyvenamų planetų, tada egzistuoja nemaža tikimybė, kad jie irgi jau bus paplitę po Paukščių Tako galaktiką.

Vis dar turime daug ko pasimokyti

Naujojo tyrimo autoriai sako, kad kol kas žmonija neturėtų nusiminti, kad nesame užmezgę kontakto su jokia kita civilizacija.

„Tai nereiškia, kad esame vieni – tai reiškia, kad gyvybei tinkamos planetos yra retos ir jas sunku pasiekti“, – teigia J.C.Nellenbackas.

Manoma, kad per kelerius metus žmonės itin patobulins savo technologijas ir gebės lengviau aptikti gyvybei tinkamas planetas – bei jas detaliau ištyrinėti.

Keplerio kosminis teleskopas gan ilgai tyrė įvairiausias planetas mūsų galaktikoje. Tokius pačius darbus atlieka ir Hablo kosmoso teleskopas bei Tranzitinis Egzoplanetų stebėjimo palydovas. O paskutiniu metu NASA baigė kurti ir Jameso Webbo kosmoso teleskopą, kuris, manoma, gebės kosmosą žvalgyti toliau nei kada koks anksčiau sukurtas aparatas. Tikimasi, kad teleskopas bus paruoštas paleidimu jau kitais metais.

Naująjį tyrimą atlikę mokslininkai lieka optimistiški ir sako, kad ilgainiui turėtų gauti daugiau duomenų, kurie padės tiksliau apskaičiuoti, per kokį laiko tarpą pažengusios ateivių civilizacijos galėtų kolonizuoti kitas žvaigždžių sistemas ir ilgainiui galbūt pasiekti mus.

Parengta pagal „Science Alert“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(40)
(8)
(32)

Komentarai (1)