Nustebsite sužinoję, kiek per savaitę į jūsų organizmą patenka plastiko  ()

Mažesnės nei penkių milimetrų dydžio mikroplastiko dalelės patenka į maistą, geriamąjį vandenį ir net į orą. Tyrimai rodo, kad per savaitę vidutiniškai suvartojame 5 gramus plastiko – toks kiekis atitiktų vieną kreditinę kortelę.

Niukaslio universiteto (Australija) tyrimas rodo, kad visame pasaulyje žmonės per savaitę vidutiniškai praryja apie 2 tūkst. mikroplastiko dalelių. Šios mažos dalelės į oganizmą gali pakliūti iš dirbtinių drabužių pluoštų, kai kurių dantų pastų ir t.t.

Plastikas patenka į upes ir vandenynus, jį praryja žuvys ir kiti jūsų gyvūnai, kurie tampa maisto grandinės dalimi.

Tyrinėtoja Kala Senathirajah CNN pasakojo, kad mikroplastiko galima rasti daugelyje kasdienių maisto produktų ir gėrimų: tokių kaip vanduo, alus, vėžiagyviai ir druska.

„Akivaizdu, kad mikroplastiko klausimas yra globalus. Net jei šalys sutvarkys savo kiemelį, dar nereiškia, kad jos bus saugios, nes mikroplastiko dalelės gali patekti iš kitų šaltinių“, – sakė ji.

Remiantis tyrimu, kuriame apžvelgiami kiti 52 tyrimai, siekiant įvertinti plastiko suvartojimą visame pasaulyje, didžiausias plastiko šaltinis yra geriamasis vanduo.

Nustatyta, kad žmogus, gerdamas vandenį iš butelių ar iš čiaupo, kiekvieną savaitę suvartoja net 1,769 plastiko daleles. Tačiau regioniniai skirtumai gali būti dideli.

Studijoje cituojamas 2018 m. tyrimas, kurio metu JAV ir Indijos vandenyje rasta dvigubai daugiau plastiko nei Europos ar Indonezijos vandentiekio vandenyje.

Nustatyta, kad amerikiečiai valgydami, gerdami, kvėpuodami suvartoja nuo 74 iki 121 tūkst. mikroplastiko dalelių, o tie, kurie geria vandenį tik iš butelių, o ne iš vandentiekio, per metus suvartoja 90 tūkst. platiko dalelių daugiau.

Tyrime teigiama, kad nors ore aptinkamų mikroplastiko dalelių įkvėpiama nedaug, tačiau tai gali labai skirtis priklausomai nuo aplinkos.

Kokia rizika sveikatai?

Didėja susirūpinimas dėl mikroplastiko keliamo pavojaus žmonių sveikatai, tačiau plastiko taršos poveikis vis dar nėra aiškus.

„Yra labai daug neaiškumų dėl plastiko daromos žalos. Plastikas nėra ypač kenksminga medžiaga, tačiau yra tikimybė, kad ji daro didelę žalą, kai patenka į organizmą. Turėtų būti atlikta daugiau tyrimų“, – CNN sakė JK nacionalinio okeanografijos centro profesorius Richardas Lampittas.

Jeigu bus įrodyta, kad mikroplastikas daro didelę žalą sveikatai, jį iš aplinkos pašalinti bus labai sunku.

„Negalime jo tiesiog pašalinti iš aplinkos. Reikėtų pradėti riboti jo gamybą ir neleisti jam patekti į gamtą“, – tvirtino „WWF International“ pasaulinės apsaugos direktorė Kavita Prakash-Mani.

Pasaulyje kasmet pagaminama daugiau kaip 330 milijonų tonų plastiko. Manoma, kad iki 2050 m. pasaulyje plastiko gamyba išaugs trigubai.

K.Prakash-Mani teigė, kad šiai problemai spręsti įmonės turėtų pasirašyti sutartis, kuriomis pasižadėtų gaminti mažiau plastiko.

Parengta pagal edition.cnn.com

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(8)
(1)
(7)

Komentarai ()

Visi šio ciklo įrašai