Gydytojas papasakojo apie širdies darbą: jei įsidėmėsite šiuos patarimus, jausitės kur kas geriau  ()

Kada paskutinį kartą atsidėkojote širdžiai? Pasyvus gyvenimo būdas ir ilgos valandos, praleistos ant kėdės, – ne tik bausmė širdžiai ir kraujagyslėms, bet ir visam kūnui. Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas daugiau laidoje „Sveikatos receptas" papasakojo apie širdies kraujagyslių sistemą.


© Pexels | https://pixabay.com/photos/heartache-chest-pain-hurt-pain-1846050/

Gydytojas sako, kad širdis, kaip organas, yra labai tampriai susijęs su mūsų autonomine nervų sistema – simpatine, parasimpatine nervų sistemomis. „Susiklosto labai nepalanki situacija, kai mes nuolat kažkur lekiame, skubame ir patenkame į lėtinio streso būklę“, – pasakoja D. Barkauskas.

Gydytojas sako, kad mūsų kūnas funkcionuoja bangos principu. „Anksti ryte mes esame pažadinami didesnio streso hormonų kiekio, funkcionuojame visą dieną ir apie 17-18 valandą mūsų kūnas turėtų persijungti į ramesnį, atsistatymo režimą bei palengva pereiti į miego fazę, kas yra tiesioginė kūno regeneracija“, – sako D. Barkauskas ir priduria, kad pagal šią logiką po darbo žmogus neturėtų imtis intensyvaus fizinio krūvio.

Gydytojas sako, kad širdis į fizinį krūvį reaguoja tam tikrais fiziologiniais mechanizmais, t. y. – fiziologinė adaptacija yra kairiosios širdies pusės sustiprėjimas.

„Kairysis skilvelis ir pertvara sustorėja ir įvyksta taip vadinama fiziologinė hipertrofija. Širdis tampa stipresnė, plaka rečiau, bet sugeba išmesti didesnį kraujo kiekį per vieną susitraukimą“, – sako Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas.

D. Barkauskas sako, kad optimalus širdies susitraukimo dažnis yra apie 60-70 kartų. Ištvermės sportininkai arba tie, kurie laisvalaikiu užsiima ciklinėmis sporto šakomis, kartais turi labai retą širdies susitraukimo dažnį. „Elitinėse sporto šakose, pavyzdžiui, triatlone, sportininko širdies susitraukimo dažnis gali būti net 34-36 kartai per minutę. Taigi širdies adaptacinių galimybių spektras yra labai platus“, – pasakoja gydytojas.

D. Barkauskas sako, išeminė širdies liga arba kraujotakos stoka įvyksta tada, kai sutrikdome tėkmę per kraujagyslę arba, kai nejudame. „Kai mes sėdime, gyvename nejudrų gyvenimo būdą, mūsų periferinė širdis, medicinoje vadinamas kapiliarinis tinklas, pačios smulkiausios, subtiliausios kraujagyslės, veikia tik 1/20 ar 1/50 to tinklo. O būtent kapiliarinė kraujotaka yra tai, kas garantuoja žmogui sveikatą, – sako gydytojas.

– Todėl vietoje to, kad kreipiame dėmesį į širdį, mes turime kreipti dėmesį į periferinę širdį – kapiliarinį tinklą.“

Kaip jį suaktyvinti? D. Barkauskas pirmiausia kaip pavyzdį pateikia kontrastą: visiems gerai žinoma pirtis ir po to apsipylimas šaltu vandeniu yra puiki kapiliarų gimnastika, sako gydytojas.

„Iš kitos pusės, elementarus suprakaitavimas praplečia kraujagysles, nes kūnas turi vėsintis, – teigia jis.

– Kiekvienas mūsų bent kartą per dieną turime suprakaituoti. Ar tai bus fizinis krūvis, ar spartus ėjimas, ar pirtis – nėra didelio skirtumo. Bet mes turime suaktyvinti tą kraujotaką.“

Kita vertus, gydytojas sako, kad daugelis formulių, kurios yra skirtos skaičiuoti optimalų fizinį krūvį, kartais pervertina mūsų galimybes. „Tiems, kurie tuo rimtai domisi, rekomenduočiau pasisikaityti apie Filą Mafetoną (angl. Phil Maffetone). Jo formulė, mano akimis žiūrint, yra labai optimali, vystant žmogaus aerobines galias ir maksimalų deguonies pasisavinimą. Tas metodas yra labai saugus ir individualizuotas. Kitaip sakant, mes krūvį individualizuojame pagal savo poreikius ir išsprendžiame tris pagrindines problemas: sureguliuojame mitybą, fizinę apkrovą ir stresą“, – pataria gydytojas.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Žiedūnė Juškytė

(8)
(3)
(5)

Komentarai ()