Apskaičiavo, kokiais tempais auga Paukščių Tako galaktika ir kada tai turės visiškai pasikeisti ()
Mūsų Galaktika, Paukščių Takas, nėra izoliuotas objektas. Į ją nuolatos krenta medžiaga iš tarpgalaktinės erdvės, o žvaigždžių bei centre esančios supermasyvios juodosios skylės kuriamas grįžtamasis ryšys medžiagą gali ir išmesti. Dažniausiai išmetama medžiaga visiškai iš Galaktikos nepabėga; ji išlekia iš disko į halą, kur suformuoja debesis ir po kurio laiko vėl nukrenta į diską bei leidžia formuotis naujoms žvaigždėms – šis procesas vadinamas galaktiniu fontanu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar pristatytas detaliausias suminės medžiagos kritimo į Galaktikos diską ir pabėgimo iš jo spartos tyrimas. Išnagrinėję daugybę istorinių stebėjimų duomenų, astronomai apskaičiavo hale esančių debesų mases bei judėjimo greičius. Paaiškėjo, kad medžiaga į Paukščių Taką krenta maždaug 0,57 Saulės masių per metus sparta, o palieka jį 0,16 Saulės masių per metus sparta.
Taigi bent šiuo metu Galaktikoje dominuoja medžiagos įkritimas, bet tai nebūtinai tęsis visada – debesų populiacija turėtų visiškai pasikeisti per mažiau nei 100 milijonų metų.
Gal net svarbesnis rezultatas yra tai, kad dujų įkritimo ir pabėgimo spartos yra nemažos ir gana panašios – tai patvirtina galaktinio fontano modelio prognozę.
Tyrimo rezultatai arXiv.
