Nykštys žemyn - ar tikrai būtent tokiu gestu būdavo pasmerkiami kovoje pralaimėję gladiatoriai? Kaip bebūtų keista, niekas iš tikro to nežino  ()

Gladiatorius žiūri į ant žemės parkritusį priešininką. Jo kalavijas numestas kažkur toli, o pervargęs kovotojas žiūri į nugalėtoją ir supranta, kad dabar viskas jau ne jo rankose. Nugalėjęs gladiatorius pakelia akis į minią ir laukia signalo. Bet ar tikrai? Ar tikrai Senovės Romoje būtent nykščiu būdavo nulemiamas pralaimėjusio gladiatoriaus likimas?

1872-ųjų paveikslas, vaizduojantis gladiatoriaus pasmerkimą
1872-ųjų paveikslas, vaizduojantis gladiatoriaus pasmerkimą
© Jean-Léon Gérôme | https://commons.wikimedia.org

Pollice verso - ši lotyniška frazė apibūdina signalą nykščiu. Manoma, kad taip prieš maždaug 2000 metų buvo nulemiamas pralaimėjusio gladiatoriaus likimas. Aišku, kadangi gladiatorių kovos buvo populiarios beveik tūkstantį metų, gestai greičiausiai keitėsi. Tačiau įdomu tai, kad komanda nykščiu, kuri yra taip giliai įsirėžusi į mūsų sąmonę, galbūt niekada neegzistavo.

Tiesa yra ta, kad daugelis gladiatorių kovas aprašiusių istorinių šaltinių, kuriuose minimas signalai „nykštys į viršų“ ir „nykštys žemyn“, yra pakankamai nauji. Net tas garsusis Jean-Léon Gérôme paveikslas, kuris net vadinasi „Pollice verso“, yra nutapytas 19-ame amžiuje. Tiesą sakant, būtent tas paveikslas ir išpopuliarino tokį gladiatorių kovos baigties įvaizdį. Šis paveikslas įkvėpė ir 2000-ųjų filmo „Gladiatorius“ scenografiją.

Tuo tarpu mokslininkai nežino, kokiu gestu buvo nulemiamas pralaimėtojo likimas. Spėliojama, kad tai galėjo būti kumščio ar atviro delno ženklai. Ištiesti imperatoriaus pirštai nurodė, jog pralaimėjęs gladiatorius turi būti paliktas gyvas. Tokia malonė būdavo suteikiama geriausiems kovotojams, kuriuos imperatorius norėdavo pamatyti dar bent kartą. Tuo tarpu sugniaužtas kumštis reiškė, jog pralaimėtoją būtina nužudyti. Taip dažniausiai būdavo pasielgiama su jau stipriai sužeistais gladiatoriais ar tais, kurių kovos būdai imperatoriui neatrodydavo labai patrauklūs.

Tačiau signalą nykščiu sugalvojo ne pats tapytojas Gérôme'as. Juvenalis, 1-2-ojo amžiaus poetas, savo satyrose rašė, kad minia gladiatoriui nykščiu nurodo ar priešininką užmušti, ar palikti gyvą. Tai yra vienintelis įrodymas, kad tais laikais būtent taip būdavo nusprendžiamas tas gyvenimo ir mirties klausimas. Kita vertus, tai ne visai sutampa su faktu, kad pralaimėtojo likimą nulemdavo tik imperatorius. Aišku, jis atsižvelgdavo ir į žmonių nuomonę.

Taigi, tiesa yra ta, kad mes nežinome, kaip ten buvo iš tikrųjų. Beje, pats gestas, kuomet nykštys nukreipiamas į viršų, buvo pastebėtas ir beždžionių elgesyje. Galbūt jos to išmoko iš žmonių, o galbūt tai yra tiesiog lengvas būdas parodyti, kad viskas gerai.

Aut. teisės: Technologijos.lt

(12)
(4)
(8)

Komentarai ()