Ne šiaip sloga su bėrimu: paaiškėjo, kad labai lengvai žmones užkrečiantis virusas kartu sunaikina ir vaikų imuninės sistemos atmintį  ()

Vaikai savo pirmuosius metus praleidžia susipažindami su pasauliu ne tik akimis, bet ir burnomis – jie į burną kiša kiekvieną murziną daiktą, kuris tik patenka į jų nuolat nežinia nuo ko lipnias rankas. Visai gali būti, kad palikti be priežiūros jie liežuviu apčiupinėtų viską – grindis, durų rankenas ar net unitazą, rašo „Ars Technica“.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Bet toks suaugusiems nelabai priimtinas seilėtas susipažinimo su pasauliu būdas turi savo privalumų – jis stiprina vaikų imunitetą. Kasdieninė jų surenkamų bakterijų ir virusų dozė imuninei sistemai pateikia daugybę informacijos apie nesuskaičiuojamus mikroskopinius priešus. To pakanka, kad imuninės ląstelės pradėtų gaminti specializuotus Y raidės formos baltymus, vadinamus antikūnais, kurie geba pagal molekulinę struktūrą atpažinti konkrečius priešus. Jau nuo tokio jauno amžiaus milžiniška antikūnų kariuomenė stovi kūno sargyboje ir yra pasiruošusi duoti staigų atkirtį visiems priešams, su kuriais yra susipažinta iki tol. Kai tik įsibrovėlis atpažįstamas, skelbiamas visuotinis pavojus ir pradedama kova.

Taigi, vaikai seilėmis ir liežuviu stato organizmo ginkluotąsias pajėgas, saugančias juos nuo daugybės kenkėjų, kuriuos kiekvieną dieną galima sutikti vaikų darželiuose, mokyklose, namuose ir bet kur kitur. Tokiu būdu imuninės sistemos treniruojamos gaminti antikūnus, užtikrinančius ilgalaikę sveikatą be sunkių infekcijų.

Panašiai nutiktų ir su tymais, kurie pastaraisiais metais vėl tapo „madingi“ mat nepatikimos informacijos iš su medicina nieko bendro neturinčių šaltinių prisigaudę tėvai kažkodėl priėmė sprendimą, kad sirgti tymais yra saugiau nei skiepytis. Tymus sukeliantis virusas prasiveržia per visas neskiepytų vaikų organizmo imunines apsaugas ir sukelia pavojingą infekciją, kurios lengviausiai pastebimas simptomas yra bėrimas, lydimas stipraus karščiavimo. Tačiau tai – dar ne visi tymų keliami nemalonumai.

Užmiršti priešai

Du neseniai publikuoti moksliniai tyrimai parodė, kad labai lengvai žmones užkrečiantis virusas kartu sunaikina ir vaikų imuninės sistemos atmintį. Ir visas tas vargas – grindų ir žaislų plovimas liežuviu – dėl tymų nueina perniek, o vaikas vėl tampa jautrus daugybei ligų sukėlėjų, žurnale „Science Immunology“ publikuotas tarptautinės mokslininkų grupės tyrimas apie tai, kad mirtinas virusas išnaikina specifinius imuninių ląstelių, gaminančių antikūnus, „atminties“ elementus. Panašus tyrimas, publikuotas „Science“, nurodo, kad tymų virusas gali išnaikinti net 73 proc. vaiko antikūnų arsenalo.

Kartu šie tyrimai „pabrėžia skiepijimosi nuo tymų svarbą ne tik tam, kad būtų apsisaugoma nuo tymų, bet ir siekiant palaikyti bendrą prieš įvairiausius patogenus veikiantį imunitetą, kuris gali nukentėti po sirgimo tymais“, – komentavo „Sciene Immunology“ publikuoto tyrimo autoriai.

Tai, kad persirgus tymais vaikai tampa labiau ligoti, net kelis mėnesius ar metus linkusiais sirgti ir kitomis infekcinėmis ligomis, mokslininkai pastebėjo seniau nei prieš šimtmetį. Naujesni tyrimai parodė, kad kai kuriems vaikams tymų infekcijos sukeltas imuninės sistemos efektyvumo sumažėjimas išlieka net po penkerių metų. O tai reiškia, kad vaikas gali dažniau sirgti infekcinėmis ligomis, iš kurių kai kurios gali būti mirtinos. Įvairių epidemiologinių tyrimų, menančių laikus, kai dar nebuvo skiepų nuo tymų, įrašai rodo, kad tymus galima sieti net su 50 proc. vaikų mirčių nuo infekcinių ligų. Didesnioji dalis tų mirčių įvyko ne tiesiogiai nuo tymų, bet praėjus kuriam laikui po šios ligos nuo kitos infekcijos.

Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad virusas, kuris, kaip žinoma, tiesiogiai infekuoja imunines ląsteles, panaikina anksčiau įgytas imunines apsaugas – tokį reiškinį jie vadina „imunologine amnezija“. Tačiau iki šiol tvirtų molekuliniais mechanizmais grįstų įrodymų, kad toks reiškinys yra tikras, ir išaiškinimų, kaip tiksliai jis veikia, nebuvo. Kartu mokslininkus stebino tai, kad nors persirgus tymais organizmo atsparumas kitoms infekcijoms krinta, apsauga nuo pačių tymų įgyjama labai ilgam ir būna labai stipri.

Naujųjų tyrimų autoriai analizavo duomenis apie grupę neskiepytų 4–17 metų Nyderlandų vaikų, gyvenančių konservatyviose olandų reformistų bendruomenėse, kurioms būdingas žemas skiepijimo lygis. Mokslininkai tyrė vaikų kraują ir jame esančias imunines ląsteles prieš tymų protrūkį 2013 metais ir po jo.

Poveikis imuninei sistemai – žalingas ir sudėtingas

Science Immunology“ žurnale publikuoto tyrimo autoriai dėmesį sutelkė į imuninės sistemos ląsteles, vadinamas B ląstelėmis, kurios, be kitų užduočių, gamina antikūnus. Nustatyta, kad po sirgimo tymais pasikeitė vadinamųjų B atminties ląstelių populiacijos. Tai yra B ląstelių porūšis: šios ląstelės yra ilgai gyvuojančios ir gebančios greitai, dideliais kiekiais prigaminti įvairių antikūnų organizmui susidūrus su pažįstamu patogenu – tokiu būdu jos užtikrina intensyvią organizmo gynybą kilus grėsmei. Mokslininkai nustatė, kad persirgus tymais išsenka B atminties ląstelių atsargos, o tai reiškia, kad jų organizmai negali efektyviai ir aršiai pasipriešinti dideliam kiekiui anksčiau pažinotų imuninių priešų.

Science“ publikuoto tyrimo autoriai, kuriems vadovavo Harvardo universiteto tyrėjai, analizavo vaikų antikūnų kolekcijas iki sirgimo tymais ir po to. Analizė buvo vykdoma pasitelkus naują mokslinį įrankį, vadinamąjį „VirScan“. Jis leidžia išanalizuoti kraujo antikūnus, galinčius reaguoti į tūkstančius patogenų. Po tyrimo padaryta išvada, kad vaikai, persirgę tymais, praranda nuo 11 iki 73 procentų individualių antikūnų tipų. Kitaip tariant, jie prarado gebėjimą atpažinti 11–73 proc. molekulinių įrašų apie ligų sukėlėjus, kuriuos pažinojo iki sirgimo tymais.

Abu šie tyrimai patvirtino seną „imuninės amnezijos“ idėją, tačiau žinių spragų apie tai, ką organizmui padaro sirgimas tymais, dar liko. Pavyzdžiui, nors mokslininkai nustatė, kad tymai išnaikina B atminties ląstelių atsargas, taip pat jie nustatė, kad atsirado didesnė atminties ląstelių šaltinių įvairovė. Nėra žinoma, ką tai reiškia imuninių sistemų veikimui arba kaip su tokia pakitusia atminties ląstelių populiacija imuninės sistemos geba užtikrinti stiprią apsaugą nuo tymų.

Straipsnius lydinčiame komentare Harvardo universiteto imunologas Duane'as R.EWesemanas pažymėjo, kad „tymai imunologiniuose tyrimuose užima ypatingą poziciją“, nes tymų virusas geba užkrėsti vien žmones ir jo poveikis žmonių imuninei sistemai yra labai sudėtingas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: 15min.lt
(3)
(2)
(1)

Komentarai ()

Susijusios žymos: