Mirtingumas nuo naujojo koronaviruso yra aukštesnis nei skelbta anksčiau - kam ši infekcija kelia didžiausią pavojų?  (7)

Praėjusių metų pabaigoje Uhane (Kinijoje) išplitęs virusas SARS-CoV-2, pakankamai neseniai tapo itin aktualus Europai, o kartu ir Lietuvai. Šio viruso sukeliama liga COVID-19 jau pasiglemžė 3286 žmonių gyvybes, o ketvirtadienio duomenimis visame pasaulyje apsikrėtusiųjų yra daugiau nei 95 000.

Šiuo metu internete vyrauja įvairios nuomonės – kai kurie sako, kad ši liga pavojinga ir gali būti, jog ja apskrisės didžioji dalis pasaulio gyventojų. Kiti tuo tarpu mano, kad ši liga yra tarsi gripas ir tiek daug dėmesio jai skirti tikrai nereikia. Dabar Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) pateikia naują informaciją, kuroje matome, jog nuo COVID-19 miršta 3,4 proc. apsikrėtusiųjų – tai beveik pusantro procento daugiau nei mirtingumas, apie kurį buvo skelbiama anksčiau.

PSO surengtoje spaudos konferencijoje organizacijos generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas taip pat paminėjo, kad mirtingumas nuo COVID-19 yra daug didesnis nei nuo sezoninio gripo – ši liga pasiglemžia tik 0,1 proc. apsikrėtusiųjų.

Tiesa, PSO vadovas sako, kad mirtingumo procentas nėra pastovus skaičius – jis keičiasi su kiekvienu patvirtintu ligos atveju. Nepaisant to, ekspertai mano, kad ilgainiui mirčių mažės – kadangi silpnesnės ligos formos apskritai lieka nediagnozuotos.

„Dabar turime tuos, kurie yra apsikrėtę stipria ligos forma, tačiau yra ir visiškai kita grupė, kurioje simptomų nėra arba jie labai silpni. Taigi, galima teigti, kad ilgainiui tikrai matysime mirtingumo mažėjimą“, – praėjusio mėnesio spaudos konferencijoje sakė JAV nacionalinio alergijų ir infekcinių ligų instituto direktorius Anthony Faucis.

Išskirtinis virusas su išskirtinėmis charakteristikomis

T.A.Ghebreyesusas spaudos konferencijoje taip pat kalbėjo apie COVID-19 ir kitų ligų – tokių kaip MERS, SARS ar gripas – skirtumus. Jis sakė, kad kol kas duomenys rodo, jog COVID-19 kitiems žmonėms nepersiduoda taip lengvai kaip gripas, kuriuo kitus žmones įmanoma apkrėsti net tada, kai sergančiajam dar nepasireiškė jokie simptomai.

Tačiau PSO vadovas taip pat teigė, kad naujasis koronavirusas sukelia daug sunkesnę ligą ir lyginti jos su sezoniniu gripu negalime. Be to, nors kai kurie žmonės, turintys imunitetą gripui jaučiasi saugesni ir nuo COVID-19, T.A.Ghebreyesusas įspėja, kad tai nauja liga ir kol kas dar niekas neturi jai imuniteto – būtent dėl to daug daugiau žmonių yra pažeidžiami.

„Tai išskirtinis virusas, turintis išskirtines charakteristikas“, – teigia PSO direktorius.

Kam liga kelia didžiausią pavojų?

PSO spaudos konferencijoje buvo kalbama ir apie tai, kad mirtingumas nuo ligos gali kisti pagal tai, kokioje pasaulio vietoje žmogui liga yra diagnozuojama – ir kaip tas žmogys yra gydomas. Taip pat buvo minima, kad žmonės, kuriems pasireiškė silpnesnė ligos forma, dažniausiai išgyja per dvi savaites, tuo tarpu sunkesnės ligos formos gydymas gali užtrukti nuo trijų iki šešių savaičių.

Tyrimas, atliktas Kinijos ligų kontrolės ir prevencijos centre parodė, kad COVID-19 yra pavojingiausia vyresnio amžiaus žmonėms – o ypač tiems, kurie turi ir kitų sveikatos problemų. Kitaip sakant, tyrimo duomenys rodo, kad procentas mirti nuo naujosios ligos labai stipriai didėja su amžiumi.

Įdomu tai, kad tyrimas parodė, jog 10-19 metų žmonės, kurie serga koronaviusu, turi tokią pačią tikimybę mirti nuo ligos kaip ir antrąjį ar trečiajį dešimtmetį perkopę pacientai. Tuo tarpu labiausiai pavojus mirti nuo ligos išauga 50 metų ir vyresniems žmonėms.

Maždaug 80 proc. COVID-19 apsikrėtusiųjų perserga lengva ligos forma. Mokslininkai mano, kad didelė dalis tokių atvejų yra neužfiksuoti – nes žmonės paprasčiausiai neina į gydymo įstaigas ar ligonines ir neprašo gydymo.

Paregta pagal „Science Alert“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(12)
(6)
(6)

Komentarai (7)

Susijusios žymos: