10 gerų dalykų apie pasaulį šiurpinančią koronoviruso epidemiją: kiek žmonių pagyja, kaip serga vaikai ir kaip galima apsisaugoti  ()

Nepaisant to, ar naują koronavirusą priskiriame pandemijai, ar ne, tai yra rimta problema: per mažiau nei du mėnesius jis išplito keliuose žemynuose.

Beje, pandemija reiškia nuolatinį ligos plitimą vienu metu daugiau nei trijuose skirtinguose geografiniuose regionuose – tai yra, ne viruso mirtingumą, bet jo pernešamumą ir geografinį išplitimą.

Tačiau šiuo metu mes turime ir dar vieną pandemiją – baimės pandemiją, rašo Navaros universiteto (Ispanija) mikrobiologas Ignacio López-Goñi. SARS-CoV-2 pasiglemžė visą žiniasklaidos dėmesį.

Būti susirūpinusiems ir ruoštis blogiausiam scenarijui – teisinga. O atgarsiai iš visapasaulinės sveikatos srities, žinoma, persikelia į verslą ir politiką. Tačiau neturėtume daryti vieno dalyko – panikuoti. Turime priežasčių ir optimizmui, įsitikinęs mokslininkas. Turime priežasčių manyti, kad yra virusas gali būti nugalėtas.

I.López-Goñi pateikia 10 dalykų, kurie šio viruso protrūkio atveju teikia viltį.

1. Mes žinome, kas tai yra

Pirmieji AIDS atvejai buvo aprašyti 1981 m. birželio mėn. – ir užtruko daugiau nei dvejus metus, kol buvo nustatytas virusas (ŽIV), sukeliantis šią ligą.

Apie pirmuosius COVID-19 – kaip sunkaus plaučių uždegimo – atvejus Kinijoje buvo pranešta 2019 gruodžio 19 d., o 2020 sausio 7 d. ligą sukeliantis virusas jau buvo identifikuotas. Sausio 10 d. jau buvo žinomas viruso genomas ir mes jau žinome, kad tai yra naujas 2B grupės koronavirusas – iš tos pačios šeimos SARS, todėl jį pavadinome SARS-CoV-2 (o jo sukeliamą ligą – COVID-19).

Dar žinome, kad jis susijęs su šikšnosparnių koronavirusus – o genetinė analizė atskleidė, kad jis atsirado neseniai (tarp lapkričio pabaigos ir gruodžio pradžios) ir natūraliai. Taip pat žinome, kad nors virusai išgyvena mutuodami, šio viruso mutacijų tempas nėra itin didelis.

2. Žinome kaip atpažinti virusą

Testai, leidžiantys atpažinti virusą, prieinami nuo sausio 13 d.

3. Situacija Kinijoje gerėja

Kinijos įvestos griežtos kontrolės ir izoliavimo priemonės atsiperka. Jau keletą savaičių kasdien diagnozuojamų atvejų skaičius mažėja. Kitose šalyse vykdoma labai išsami epidemiologinė priežiūra.

4. 80 proc. susirgimų – lengvi

Liga nesukelia simptomų arba yra lengva 81 proc. susirgimų atvejų. Žinoma, likusiems 14 proc. COVID-19 gali sukelti sunkų plaučių uždegimą, o 5 proc. atvejų liga gali tapti kritine ar net mirtina. Bet vis dar neaišku, koks gali būti mirštamumas – ir jis gali būti ir žemesnis, nei kai kurie įvertinimai rodė iki šiol, rašo I.López-Goñi.

5. Žmonės pagyja

Daugiausia pranešama apie augantį patvirtintų susirgimų skaičių – bet didžioji dalis susirgusiųjų pagyja. Pagijusių yra 13 kartų daugiau nei mirusių, ir šis santykis tik auga.

6. Vaikams pasireiškia lengvi simptomai

Tik 3 proc. susirgimų pasireiškė asmenims, jaunesniems nei 20 metų – o mirtingumas jaunesniems nei 40 metų siekia tik 0,2 proc.

7. Virusas pasiduoda dezinfekcijai

Virusą nuo paviršių vos per minutę galima pašalinti alkoholio, vandeninio peroksido ir natrio hipochlorito tirpalu. O lengviausias būdas išvengti užkrėtimo – dažnas rankų plovimas muilu ir vandeniu.

8. Viruso ėmėsi viso pasaulio mokslas

Šie laikai – tarptautinio mokslininkų bendradarbiavimo laikai. Per kiek daugiau nei mėnesį „PubMed“ apie SARS-CoV-2 ir COVID-19 buvo publikuota daugiau nei 164 mokslinių straipsnių (o Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas, VU profesorius ir šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius patikslina, kad tokių jau daugiau nei 425). O kur dar kitos repozitorijos ir dar nerecenzuoti tyrimai.

Tai yra parengiamieji darbai, susiję su vakcinomis, gydymu, epidemiologija, genetika ir filogeneze, diagnozavimu, klinikiniais aspektais ir kita. Šiuos straipsnius parengė apie 700 autorių, dirbančių visame pasaulyje. Tai – bendradarbiaujantis mokslas, bendras ir atviras. Tuo tarpu 2003 m., kai prasidėjo SARS epidemija, tokiam mokslinių darbų skaičiui pasiekti prireikė daugiau nei metų.

Be to, dauguma mokslinių žurnalų savo publikacijas koronavirusų tema padarė laisvai prieinamas.

9. Jau yra skiepų prototipų

Mūsų gebėjimai kurti naujas vakcinas yra išties įspūdingi. Jau dabar vykdomi daugiau nei aštuoni projektai, skirti skiepams nuo naujojo koronaviruso. Yra mokslininkų grupių, kurios dirba prie skiepų nuo panašių virusų.

Australijoje esančio Kvinslendo universiteto skiepų kūrėjų grupė paskelbė, kad ji jau kuria prototipą, naudodama naujovišką metodą, vadinamą „molekuliniu spaustuku“ (angl. molecular clamp). Tai yra tik vienas pavyzdys, kuris galėtų leisti sukurti skiepus per rekordiškai trumpą laiką. Jau greitai gali būti prasidėti prototipų bandymai su žmonėmis.

10. Priešvirusinių vaistų bandymai jau pakeliui

Skiepai yra prevencinė priemonė – juk svarbu gydyti ir jau sergančius žmones. Ir čia jau atlikta daugiau nei 80 klinikinių tyrimų, analizuojančių koronaviruso sukeliamos ligos gydymo būdus. Tai yra antivirusiniai vaistai, kurie buvo naudojami nuo kitų infekcijų – kurie jau patvirtinti ir, kaip mes jau žinome, yra saugūs.

Vienas iš tokių, kurie jau buvo išbandyti su žmonėmis, yra vis dar tiriamas plataus spektro antivirusinis vaistas „Remdesivir“, kuris buvo išbandytas ebolos ir SARS/MERS atvejais.

Kitas kandidatas yra chlorokinas – priešmaliarinis produktas, kuris taip pat turi stiprų antivirusinį poveikį. Yra žinoma, kad chlorokvinas blokuoja virusinę infekciją padidindamas endosomos (ląstelės organelės sienelės) rūgštingumą (per šią sienelę virusas susilieja su ląstele) – taip užkertant kelią viruso patekimui ląstelės vidun. Įrodyta, kad šis junginys blokuoja naująjį koronavirusą ir jis jau skiriamas pacientams, sergantiems koronavirusiniu plaučių uždegimu.

Kiti siūlomi tyrimai yra pagrįsti oseltamiviro (kuris vartojamas nuo gripo viruso), interferono-1b (baltymo, turinčio antivirusinę funkciją) antiserumu iš jau pagijusių žmonių – arba monokloninių antikūnių, skirtų virusui neutralizuoti, naudojimu.

Buvo pasiūlyta naujų gydymo metodų su slopinančiomis medžiagomis – tokiomis kaip baricitinibinas, kuris buvo parinktas pasinaudojant dirbtiniu intelektu.

Savo pamąstymus I.López-Goñi apibendrina tokiomis išvadomis: dėl 1918 m. ištikusios gripo pandemijos per mažiau nei 25 savaites mirė daugiau nei 25 mln. žmonių. Ar gali kažkas panašaus nutikti dabar? Tikriausiai ne – nes mes dar niekada nebuvome taip gerai pasirengę kovoti su pandemija.

Parengta pagal „World Economic Forum“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(21)
(4)
(17)

Komentarai ()