Jungtinė Karalystė kardinaliai keičia nuomonę dėl koronaviruso: kas vyksta?  (1)

Pasaulinės pandemijos sąlygomis savaitė – labai ilgas laikas. Dar prieš kelias dienas Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas skelbė, kad visi asmenys, kuriems pasireiškia bet kokie peršalimo ar ligos simptomai, turėtų septynioms dienoms izoliuotis namie, o visais kitais atžvilgiais gyvenimas tekės įprasta vaga. Vakar gi B.Johnsono nuomonė pasikeitė kardinaliai: didžioji dalis JK raginama užsidaryti namie, skelbia „The Guardian“.

Ministro pirmininko nuomonę pakeitė žinios apie nevaldomą epidemiologinę situaciją Italijoje ir krūvį sveikatos apsaugos sistemai. Situacija Italijoje nusakoma kaip katastrofiška: 30 proc. hospitalizuotų pacientų turi būti guldomi į intensyvios terapijos skyrių. Londono Imperatoriškojo koledžo Higienos ir tropinės medicinos mokyklos mokslininkai, konsultuojantys JK vyriausybę, atliko modeliavimą, vertindami britų sveikatos apsaugos sistemos pajėgumus bei viruso savybes, ir nustatė, kad mirčių skaičius ir krūvis medicinos sistemai, taikant ankstesnes epidemijos valdymo priemones, būtų nepriimtini.

Imperatoriškojo koledžo profesorius Neilas Fergusonas su kolegomis politikams pateikė ligšiolinės ligos suvaldymo strategijos, kurią jie pavadino „scenarijus 1“, vertinimą. Pagal jį dėl šios pandemijos Jungtinėje Karalystėje mirtų 260 000 žmonių – į šį skaičių įtraukiamos ne tik tiesiogiai COVID-19 sukeltos mirtys, bet ir gyvybės, prarastos dėl to, kad sveikatos apsaugos sistema nebeturėtų išteklių padėti kitiems žmonėms.

Modeliavimo metu buvo vertinamos intervencijos, galinčios padėti sumažinti užsikrėtimų ir mirčių skaičių, lygiai:

  • kosėjančių ir karščiuojančių asmenų izoliavimas 7 dienoms;
  • asmenų, kuriems pasireiškia simptomai, ir jų šeimų karantinavimas 14 dienų, per kurias užsikrėtimo atveju turėtų pasireikšti simptomai;
  • socialinių kontaktų sumažinimas trimis ketvirčiais taikant tokias priemones, kaip kontaktų mokymo ir darbo įstaigose ir net namų aplinkoje, mažinimas;
  • asmenų, vyresnių nei 70 metų, visiškas socialinis atribojimas, paprašant šių asmenų nekelti kojos iš namų;
  • mokyklų ir universitetų uždarymas.

Praėjusios savaitės epidemijos valdymo strategija numatė tik asmenų, kuriems pasireiškia simptomai, pasilikimą namie 7 dienų laikotarpiui. Tuomet buvo skelbiama, kad galimai vėliau bus raginama karantinuotis ir sergančiųjų šeimoms bei vyresnio amžiaus žmonėms. Tikėtasi, kad toks priemonių rinkinys sveikatos apsaugos sistemos krūvį sumažintų dviem trečdaliais, lyginant su nevaldoma situacija, o mirčių skaičių sumažintų perpus. Bet, anot modeliavimą atlikusių mokslininkų, taikant tokias priemones „epidemija veikiausiai sukeltų 260 000 mirčių ir būtų nepakeliama sveikatos apsaugos sistemai (ypač – intensyvios terapijos skyriams)“.

Taigi mokslininkai politikams pateikė „scenarijų 2“, kurį jie vadina slopinimu. Pagal jį numatomos kur kas griežtesnės priemonės – iš esmės visos, kurios pateiktos jų priemonių sąraše, išskyrus mokyklų ir universitetų uždarymą. Nors, anot N.Fergusono, ateityje gali tekti imtis ir tos priemonės.

N.Fergusonas su kolega – profesoriumi Azra Ghani – naująsias priemones lygina su Kinijos taikytais epidemijos suvaldymo veiksmais. Kinams pavyko naujų užsikrėtimų skaičių sumažinti labai smarkiai. Tačiau, skirtingai nei Kinijoje, bet kokios priemonės turės būti taikomos savanoriškai. Kad tokios suvaržymo priemonės suveiktų, būtina, kad jų efektyvumu patikėtų visuomenė.

Blogoji žinia, anot „The Guardian“, yra ta, kad net ir taikant tokias kontrolės priemones mirčių skaičių veikiausiai pavyks apriboti tik iki 20 000 žmonių. Geriausiu atveju – iki kelių tūkstančių. Anot N.Fergusono, socialiniai ribojimai gali būti taikomi iki liepos ar net rugpjūčio, o net juos visus pašalinus bet kuriuo metu, jei tik situacija pablogėtų, vėl galėtų būti taikomi. Tik nedidelė populiacijos dalis bus užsikrėtusi, pasveikusi ir įgytų imunitetą.

Anksčiau britų vyriausybė tikėjosi, kad didelė dalis populiacijos – galbūt apie 60 procentų – susirgtų, pasveiktų ir įgytų imunitetą virusui, taip susidarant visuomenę saugančiam kolektyviniam imunitetui, tačiau, ekspertų manymu, tokia strategija būtų pernelyg pavojinga. Kolektyvinis imunitetas paprastai kuriamas skiepijant vaikus, tokiu būdu nuo infekcinių ligų apsaugant ir tuos, kurie dėl imuninės sistemos būklės ar kitų priežasčių negali būti skiepijami. Iki šiol pasaulio istorijoje nėra buvę bandymų kolektyvinį imunitetą suformuoti persirgimo keliu. O po britų mokslininkų modeliavimo, panašu, tokių bandymų ir nebus.

Aut. teisės: 15min.lt

(20)
(0)
(20)

Komentarai (1)