Netikėtas COVID-19 poveikis - gali sumažėti oro prognozių tikslumas  ()

Koronaviruso pandemija pakeitė kiekvieno iš mūsų kasdienį gyvenimą: virusu užsikrėtę daugiau nei 486 tūkstančiai pasaulio gyventojų, o štai beveik 2 milijardai žmonių visame pasaulyje yra paveikti karantino, komendanto valandos ar kitų judėjimo apribojimų. Bet tai tėra tik viruso įtakos pradžia – pasirodo, COVID-19 gali paveikti ir orų prognozių tikslumą.

Siekdamos sustabdyti koronaviruso plitimą, oro linijos turėjo sustabdyti keleivinius reisus ar sutrumpinti jų tvarkaraščius. Nuo kovo 1 dienos iki 23 dienos visame pasaulyje skraidančių orlaivių skaičius sumažėjo 42 proc., antradienį tokius skaičius paskelbė Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras. Šis skrydžių sumažėjimas reiškia ne tik tai, kad kvėpuojame grynesnį orą, bet ir tai, kad net iki 15 proc. sumažėja orų prognozių patikimumas.

Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro informacija pasidalino ir „Orai ir klimatas Lietuvoje“ „Facebook“ paskyra. Įraše skelbiama, kad Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras praneša, jog kai skrenda mažiau lėktuvų, sulaukiama ir mažiau aukštesnių sluoksnių stebėjimų, kurie itin svarbūs orų prognozėms.

„Centras nustatė, kad visiškai nesant tokių stebėjimų, orų prognozių patikimumas gali sumažėti iki 15 proc. Panašu, jog panaši situacija gali tęstis ir per smarkių audrų sezoną (faktiškai nuo dabar iki vasaros vidurio). Tokia tendencija tikrai nėra palanki, nes vasarą modeliai ir taip sunkiai tvarkosi su atmosferos procesais. Ieškoma būdų kaip būtų galima surinkti daugiau duomenų pvz. dar labiau panaudojant palydovus“, – rašoma socialinio tinklo paskyroje.

Kaip Delfi teigia Lietuvos hidrometeoroligijos tarnybos klimatologas dr. Donatas Valiukas, orų prognozei reikia duomenų. „Kuo ilgesniam laikotarpiui yra daroma orų prognozė, tuo duomenys yra įvairesni. Tai reiškia, kad reikia duomenų ne tik nuo žemės paviršiaus, kur yra meteorologinės stotys, bet ir įvairiuose aukščiuose, jūrose ir vandenynuose, vandenynų gyliuose. Duomenys, kurie reikalingi prognozių skaičiavimams, yra labai įvairūs. Jeigu mes netenkame duomenų kažkokiame aukštyje, tai automatiškai atsiliepia prognozės kokybei“, – paaiškina klimatologas.

Anot jo, trumpalaikės, kelių dienų orų prognozių patikimumas yra aukštas. Ir jų kaita yra mažesnė. „Bet jei žiūrėtume į tas prognozes, kurios yra sudaromos 2–3 savaitėms į priekį, tai jos ir taip yra orientacinės, jų patikimumas nebuvo labai didelis prieš kelis mėnesius, kai viskas vyko įprastai. Kuo tolimesnis laikas, tuo patikimumas mažesnis. Ir jeigu neapibrėžtumas dar padidėja, patikimumas šiek tiek sumažėja“, – sako dr. D. Valiukas. Kitaip pasakius, oro skrydžių sumažėjias daugiau įtakos turės orų prognozėms, kurios daromos kelioms savaitėms į priekį.

Klimatologas teigia, kad stiprūs vėjai, kuriuos turėjome prieš kelias savaites, paprastai yra būdingi vėlyvam rudeniui, žiemai, ankstyvam pavasariui. „Vasarą būna škvalai, viesulai – lokalūs reiškiniai, nedidelėje teritorijoje labai stiprus vėjo sustiprėjimas, vėjo sūkurys. Jie būna šiltuoju metų laikotarpiu, kažkur nuo gegužės mėnesio“, – sako pašnekovas.

Tačiau pergyventi, kad koks škvalas bus užklups netikėtai dėl orų prognozių patikimumo sumažėjimo tikrai nereikėtų. Klimatologas pabrėžia, kad trumpalaikės orų prognozės bus tikrai mažiau paveiktos nei ilgalaikės.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Vytautė Merkytė

(5)
(1)
(4)

Komentarai ()