Lietuvoje jau pastebima daugiau netipinių koronavirusų simptomų: atrodo visai kita liga, o iš tikro - koronavirusas  ()

Lietuvoje jau pasitaikė du atvejai, kai COVID-19 sergantys asmenys buvo gydomi gastroenterologijos skyriuje ir koronavirusui būdingų simptomų bent iš pradžių nerodė. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas teigia, kad medikams jau seniai aišku, jog kai kurie COVID-19 sergantys asmenys gali turėti problemų su virškinamuoju traktu.

Netipiniai simptomai

Kaip teigia profesorius, yra dažniausiai pasitaikantys koronaviruso simptomai (kosulys, karščiavimas, dusulys, skausmai) bei netipiniai simptomai, kurie pasitaiko rečiau. S. Čaplinskas įsitikinęs, kad kuo tiriama daugiau asmenų, tuo geriau. Tačiau ar aprašas, pagal kurį nusprendžiama tirti ar netirti galimai COVID-19 užsikrėtusį asmenį nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Ar ji papildys aprašą ir virškinimo trakto sutrikimais S. Čaplinskas sako, kad nežino.

Jis savo „Facebook“ paskyroje pasidalino ir informacija, kokie yra COVID-19 nedažni bendrieji simptomai: apetito stoka, kosulys su gausiu skrepliavimu, gerklės skausmas, sumišimas, galvos svaigimas, užgulusi nosis ar sloga, kvapo ar skonio netekimas, viduriavimas, pykinimas ir vėmimas, galvos skausmas, pilvo skausmai, pilvo pūtimas, atsikosėjimas krauju.

Anot S. Čaplinsko, medikai tikrai įvertina ir gastroenterologinius simptomus.

„Reikia suprasti vieną dalyką: virusas cirkuliuoja Lietuvoje. Tai, tikriausiai, jau visi piliečiai gerai supranta. Netipinė ar švelnesnė klinika gali būti pas daugelį žmonių. Man atrodo, kad visi jau įsiminė, kad 80 proc. ligos atvejų (kai kas tikslina, kad 81 proc.) gali būti lengvos klinikinės eigos. Tai gali būti įvairūs nežymūs kvėpavimo takų ar virškinimo simptomai“, – sako ULAC direktorius.

Anot jo, naujojo koronaviruso diagnozavimą apsunkina ir tai, kad šiuo metu nėra dar pasibaigęs peršalimo ligų sezonas. „Galų gale žmogus gali viduriuoti dėl suvalgyto maisto, kitų priežasčių ar roto viruso, noro viruso“, – diagnozavimo problemą paaiškina S. Čaplinskas.

Profesorius sako, kad visiems atlikti testų nebūtų įmanoma. „Užtat ir kalbame apie dažniausiai pasitaikančių simptomų rinkinį: kosulys, dusulys, pakilusi temperatūra, kaulų laužymas. Viduriavimas irgi gali būti simptomas, bet jis yra mažiau išreikštas, mažiau į tai atkreipiamas dėmesys“, – sako S. Čaplinskas ir priduria, kad JK viduriavimą yra tikrai priskyrusi prie galimų koronaviruso simptomų ir visuomenė tai turėtų žinoti.

Profesorius priduria, kad jau seniai žinoma ir tai, kad virusas būna išskiriamas su išmatomis. „Visada kalbame apie infekcinę dozę – reikia, kad reikiamas viruso kiekis, viruso keliu patektų į žmogaus organizmą ir surastų ten kaip įsiskverbti į ląstelių vidų, ląstelių receptorius ir pradėtų daugintis. Išmatomis gali būti užteršti paviršiai arba gali susiformuoti tam tikri aerozoliai. Bet visiems aišku, kad tikimybė tokiu būdu apsikrėsti yra nepalyginamai mažesnė negu, kai žmogus kosi, čiaudo ar virusą paskleidžia ant paviršių. Tai dar vienas iš argumentų, kodėl reikia plauti rankas išėjus iš tualeto“, – sako S. Čaplinskas. Anot jo, jau savaitę pats populiariausias ULAC internetinės svetainės puslapis yra tas, kuriame pateikta informacija, kaip dezinfekuoti paviršius.

Net ir po 6 savaičių galite užkrėsti kitus asmenis

S. Čaplinskas teigia, kad svarbu, jog būtų suprasta, kodėl yra toks didelis nuošimtis žmonių, kurie nėra priskirti prie pasveikusių.

„Matome tą skirtumą tarp diagnozuotų, deja mirusių, ir pasveikusių asmenų. Reikia suprasti, kad kai kurie žmonės, išnykus simptomams, nuo 3 iki 6 savaičių dar gali išskirti virusą. Žmogus jausis pasveikęs, bet medikai iš laboratorinių tyrimų matys, kad jis dar išskiria virusą. Tai reiškia, kad jis vis dar gali užkrėsti kitus žmones. Jei jis išskiria viruso mažiau, tai jis mažiau jo ir paskleis į aplinką. Tai reiškia, kad užkrečiamumas bus mažesnis. Bet, jeigu jis nesisaugos, plačiai vaikščios, bendraus, tai užsikrėtęs, nors pačio viruso paskleis mažiau, bet jį paskleis plačiau – gali užkrėsti daugiau žmonių“, – sako S. Čaplinskas.

Asmenys, kurie nežino, kad yra užsikrėtę, pasak S. Čaplinsko, gali mažiau saugotis, galvoti, kad jie niekuo neserga. „Jei žmogus vemia, jį pykina, net ir tada asmuo gali nepagalvoti, kad tai – COVID-19”, – aiškina pašnekovas.

Todėl, pabrėžia jis, jei jaučiate bent menkiausiu peršalimo simptomus, bet jūsų netiria dėl naujojo koronaviruso, turėtumėte saugoti kitus, laikytis saviizoliacijos.

Viskas, ką reikia žinoti apie koronovirusą ir jo sukeliamą ligą COVID-19: pagrindiniai simptomai, kaip plinta, kaip naikinti, ką daryti susirgus, kiek laiko būna ant paviršių ir organizme, apsauginės kaukės, dezinfekcija

Pasaulis pasikeis

S. Čaplinskas sako, kad po COVID-19 pasaulis nebebus toks pats. Vienas tokio teiginio argumentų – žmonės turėtų įsisąmoninti, kad jei jaučia infekcinės ligos požymius, tai turi saugotis ir užkrato neplatinti kitiems. „Ir labiausiai tikėtina, kad gali užkrėsti ką? Būtent savo artimus asmenis arba medikus“, – pabrėžia ULAC direktorius.

Būtent dėl to, sako pacientas, nuo seno yra rekomenduojama, jog ligonių srautai turėtų būti atskirti į karščiuojančius ir nekarščiuojančius.

„Dėl ko yra įkurti mobilūs patikros punktai? Dėl to, kad ligoniai vienas kito ir medikų neužkrėstų“, – teigia S. Čaplinskas.

Anot jo, jei mes pradėsime elgtis kitaip nei įprasta – sumažės peršalimo ligų, gripo bei roto ir noro virusų atvejų. S. Čaplinskas sako, kad taip nutiks, jei susiformuos kitokia socialinė kultūra.

Antikūnių tyrimas parodytų tikrąją situaciją

Nors dabar jau yra praplėstas sąrašas žmonių, kurie turi būti tiriami dėl koronaviruso, dar prieš kelias savaites tokią galimybę turėjo tik tie asmenys, kurie karščiavo ir buvo per paskutines 14 išvykę į užsienį ar turėjo kontaktą su patvirtintu koronaviruso atveju. Kaip sako S. Čaplinskas, asmenys, kurie dar kovo mėnesio pirmoje pusėje jautė koronavirusui būdingus simptomus, bet neatitiko kriterijų, galėjo sirgti koronavirusu. „Dabar naudojame terminologiją, kad vyksta karas su virusu. Puikiai žinome, kad kare yra naudojamos įvairios priemonės ir įvairūs ginklai, struktūros.

Šiuo atveju antikūnių tyrimas parodytų ar žmogus jau persirgo koronavirusu, ar ne, kiek jis galbūt galėjo kitų žmonių užkrėsti“, – sako profesorius.

Tačiau pabrėžus, kad jei prieš savaitę stipriai sirgai ir kosėjai, tačiau šią savaitę jau ne – niekas tyrimo neatliks, S. Čaplinskas atsako, tai visiška tiesa.

Todėl, teigia jis, sunku yra suprojektuoti maksimaliai tikslią kronaviruso pandemijos eigos kreivę – reikia daugiau duomenų. „Reikia turėti idėją, kiek dabar yra tokių žmonių, kurie persirgo, kurie turi imunitetą, kaip jis susiformavo/nesusiformavo ir koks buvo šių žmonių elgesys: kiek save izoliavo, kiek neizoliavo. Tada galima maksimaliai tikslią padaryti prognozinę kreivę.

Atrinkome geriausius pasiūlymus apsauginėms kaukėms iš Aliexpress ir Gearbest: viskas iš Europos sandėlių, maksimaliai greitas pristatymas į Lietuvą (Ribotas kiekis, labai greitai išperkama)

Dabar aišku viena: reikėtų kalbėti apie tai, kad infekcijos pikas dar tik kyla. Antra – net kai viruso sumažės, vis tiek pavojus išliks. Net kai bus panaikintas karantinas ir mes grįšime į normalų gyvenimą. Bet į tokį patį gyvenimą, koks buvo prieš karantiną – mes nebegrįšime ir neturėtume grįžti. Reikia suprasti, kad šis virusas gali būti aplinkoje, jo yra tarp mūsų piliečių ir jis gali būti tarp bet kurios kitos pasaulio šalies piliečių. Panašu, kad jis įsitvirtins žmonių populiacijoje. Kodėl virusui to nedaryti, jei jis rado šeimininką, kuriame gali kuo puikiausiai daugintis“, – retoriškai klausia profesorius.

Pasiteiravus, kada S. Čaplinsko nuomone baigsis karantinas, šis atsako, kad tai priklausys nuo mūsų, mūsų giminaičių ir kaimynų elgesio karantino metu.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Vytautė Merkytė

(21)
(2)
(19)

Komentarai ()