Prancūzijos epidemiologas perspėja apie galimą koronaviruso cunamį: didžiausia banga dar tik ateina?  ()

Su naujuoju koronavirusu ir jo sukeliama liga šiandien kovoja visas pasaulis. Kol kas panašu, kad virusas greitu metu neplanuoja sustoti, todėl mokslininkai vis bando išsiaiškinti, kada gi ši pandemija pasieks savo piką ir galiausiai ims lėtėti.

Žinoma, tenka atsakyti ir į klausimą, kokios bus šio „cunamio“ pasekmės? Ar SARS-CoV-2 išvis išnyks – ar vis dėl to kamuos mus ir ateityje, panašiai kaip gripas?

Tyla prieš audrą

Kol kas panašu, kad Kinijoje, kur virusas ir kilo, viskas po truputį rimsta. Per paskutines kelias dienas šioje šalyje nebuvo užfiksuota jokių naujų susirgimų. Tačiau Prancūzijos epidemiologas Antoine'as Flahaultas neatmeta galimybės, kad blogiausia dar laukia ateityje.

„Kinija jau patyrė tą pirminę cunamio bangą, bet ar gali būti, kad ta didžiausia banga, tikrasis cunamis, dar tik įvyks?“, – rašo jis.

Pandemijos išties yra sudėtingas dalykas, tai puikiai iliustruoja ir per Pirmąjį pasaulinį karą siautėjęs „ispaniškasis“ gripas (nors jis tikrai nebuvo kilęs iš Ispanijos.

O kai kurios versijos teigia, kad jį atsivežė būtent emigravę kinai). Iš viso buvo trys ligos bangos, kurio pražudė apie 50 mln. žmonių – daugiau nei pats karas.

Bet galiausiai šis virusas ėmė ir pradingo – o mokslininkai ilgą laiką nesuprato, kodėl. Būtent dėl to praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje Williamas Ogilvy Kermackas ir Andersonas Gray'us McKendrikas sukūrė modelį, kuris padeda suprasti epidemijų ir pandemijų dinamiką.

Imuniteto riba

Modelį sukūrę mokslininkai išsiaiškino, kad pandemijos baigiasi ne dėl to, kad nebelieka pažeidžiamų žmonių, o dėl to, kad persirgę žmonės ilgainiui pasiekia reikiamą „bandos imuniteto“ ribą.

„Bandos imunitetas yra proporcija tarp apsikrėtusių ir imuninetą įgijusių žmonių skaičiaus. Nesvarbu, kaip tas imunitetas yra įgytas – ar persirgus, ar gavus skiepą. Nepaisant to, šį slenkstį pasiekti yra būtina, nes tik tada ligos protrūkiai nepasikartos arba jie bus daug mažesni ir švelnesni“, – sako A.Flahaultas.

Tiesa, ši proporcija dar priklauso ir nuo to, kaip lengvai virusas persiduoda kitiems žmonėms. Kuo užkrečiamesnė liga, tuo daugiau žmonių turi turėti imunitetą, kad ji būtų sustabdyta.

„Kalbant apie COVID-19, užsikrėsti ir įgauti imunitetą turėtų 50-66 proc. žmonių – ir tada pandemija būtų sunaikinta“, – teigia A.Flahaultas.

Tiesa, svarbu paminėti ir tai, kad pats užkrečiamumo lygis gali kisti dėl karantino, izoliacijos, o kartais net ir oro sąlygų.

„Jei užsikrėtęs asmuo užkrečia mažiau nei vieną žmogų, galima sakyti, kad epidemija baigėsi“, – sako epidiomologas.

Atrinkome geriausius pasiūlymus apsauginėms kaukėms iš Aliexpress ir Gearbest: viskas iš Europos sandėlių, maksimaliai greitas pristatymas į Lietuvą (Ribotas kiekis, labai greitai išperkama)

Ligos sugrįžimas

Tiesa, nors taip vadinamą imuniteto slenkstį pasiekti yra svarbu, tai nereiškia, kad virusas išnyks visiems laikams. Taip, pasibaigus pandemijai tikrai turėsime pertrauką – šiuo metu tokią turi Kinija ir Pietų Korėja.

„Visos šios griežtos priemonės, kurių liepta imts karantino metu yra laikinos, todėl jas sušvelninus epidemija sugrįš. Taip vyks iki tol, kol peržengsime tą slenkstį, kurio reikia – tai gali užtrukti keletą mėnesių, o kartais net metų“, – teigia A.Flahaultas.

Pitie Salpetrierie ligoninės Paryžiuje infekcinių ligų skyriaus vadovas ir profesorius Francoisas Bricaire taip pat įspėja apie galimus ligos sugrįžimus.

„Kad COVID-19 surįš ateityje yra tikėtina – gali būti, kad galiausiai šios ligos ptrotrūkius turėsime kiekvienais metais“, – sako jis.

Tuo tarpu infekcinių ligų ekspertė iš Australijos Sharon Lewin taip pat kalba apie ligos sugrįžimą ateityje.

„Manęs klausia ar liga sugrįš ateityje – tačiau niekas to nežino“, – sako ji.

Mokslininkė taip pat prisimena SARS virusą – kuris išnyko po to, kai žmonės ėmėsi reikiamų priemonių užkirsti kelią tolimesniam šio viruso plitimui. Nuo SARS 2002-2003 metais mirė 774 žmonės.

Šiuo metu kuriama vakcina, kuri padės kovoti su naujuoju koronavirusu. Manoma, kad ji žmones turėtų pasiekti per 12-18 mėnesių.

Parengta pagal „Science Alert“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(4)
(4)
(0)

Komentarai ()