COVID-19 pandemijos akivaizdoje susiduriame su asmens apsauginių priemonių trūkumu. Jų trūksta tiek medikams tiek ir mums visiems. Panašu, kad nei šių priemonių gamintojai, nei tiekėjai, nei vyriausybės nebuvo suplanavę taip drastiškai išaugsiančio poreikio. Šių priemonių trūkumas priveda prie įvairių alternatyvių sprendimų paieškos, rašoma pranešime spaudai.

Kvėpavimo apsaugos srityje dažniausiai naudojamos dvi apsaugos priemonės – pusės veido vienkartiniai respiratoriai (Europoje ženklinami klasėmis FFP1, 2 ar 3) bei medicininės kaukės. Efektyviausi yra FFP3 respiratoriai, sulaikantys iki 99 proc. ore pakibusių dalelių, medicinos personalas taip pat naudoja FFP2 klasės respiratorius, sulaikančius iki 95 proc. dalelių, šis sulaikymo efektyvumas yra pakankamas epidemijos atveju.

Koronavirusai aplinkoje gali būti dvejopo dydžio dalelėse: patys virusai yra 60-120 nanometrų dydžio, tačiau tokioje formoje šio tipo virusai aptinkami ten, kur yra daug sergančiųjų. Dažniausiai virusas yra prikibęs prie seilių lašelių, kurių dydis yra nuo 10 iki 1000 mikrometrų. Šis dvilypumas kelia klausimą, kokios gi priemonės yra efektyvios apsisaugoti nuo viruso.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų prašymu Kauno technologijos universiteto Aplinkosaugos technologijos katedros tyrėjai sprendė klausimą, ar galima trūkstant vienkartinių respiratorių sterilizuoti juos ir naudoti kelis kartus. Tokio dalyko nerekomenduoja nei gamintojai, nei standartinės procedūros, tačiau plečiantis ligai, gali tekti jo imtis.

Buvo sukonstruotas apsaugos priemonių stendas, kuriame testavimo sąlygos yra artimos EN 149:2001 standarte nurodytoms respiratorių testavimo sąlygoms. Šiame stende buvo ištestuotos populiariausios apsaugos priemonės, naudojant realaus dydžio manekeną. Taip pat Kauno klinikų specialistai analizavo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Nyderlandų karalystės nacionalinio visuomenės sveikatos ir aplinkos instituto ekspertų mokslinius darbus.

Tyrimai parodė, kad sterilizacija etileno oksido garais audinio filtracinių savybių reikšmingai nemažina. Kitų šalių mokslininkai tą patį nurodo ir sterilizavimo šiluma (30 min 60 ºC temperatūroje) ar UV apšvitos atveju.

Tačiau pastebima, kad sterilizacija gali paveikti ne filtro audinį, bet kitas svarbias savybes, ypač prigludimą prie veido, nosies prispaudimą, įtempiančias gumas. Tai, jog sterilizuotas FFP2 respiratorius praleido daugiau dalelių nei FFP1, rodo, kad geras prigludimas prie veido yra esminė sąlyga, užtikrinti respiratoriaus efektyvumą.

Bet kokiu atveju, efektyviausios priemonės, sulaikančios daleles 100 nm intervale, yra FFP2-3 klasių (JAV rinkoje žymimi dažniausiai kaip N95 ar 99) respiratoriai.

Medicininė kaukė sulaiko tik 14-19 proc. smulkių viruso dalelių, o buitinių priemonių efektyvumas nesiekia 10 procentų. Panašius rezultatus gavo ir filtravimo efektyvumo tyrimus atlikę Lietuvos energetikos instituto mokslininkai. Todėl medicinos personalą ir kitus asmenis, slaugančius sergantįjį artimu atstumu, reikėtų aprūpinti bent FFP2 klasės respiratoriais, nors ir kelis kartus sterilizuotais, bet užtikrinti, kad jie būtų tinkamai uždėti.

Kaip teigia Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms dr. Tomas Lapinskas, šiuo metu Kauno klinikose panaudoti respiratoriai nesterilizuojami, tačiau iškilus pavojui dėl apsaugos priemonių trūkumo, „norime būti visapusiškai pasirengę apsaugoti savo įstaigos darbuotojus, kovojant su COVID-19 plitimu. Esame labai dėkingi savo kolegoms iš Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos energetikos instituto“.

Didžioji dalis tyrimų ir rekomendacijų nurodo, kad šis virusas efektyviausiai sklinda su seilių lašeliais. Medicininės kaukės ir namudinės priemonės efektyviai sulaiko lašelines (sąlyginai dideles) daleles, todėl jos gali apsaugoti nuo tiesioginio sergančiojo čiaudulio poveikio.

Taip pat jos yra gera priemonė sulaikyti pačių sergančiųjų galimai skleidžiamus virusus kartu su seilių lašeliais, kad jie nepasklistų į aplinką. Namudines kaukes galima sterilizuoti termiškai, išlaikant pusvalandį 60 laipsnių temperatūroje, pavyzdžiui, orkaitėje.

KTU Aplinkosaugos technologijos katedros tyrėjai tikisi, kad šios įžvalgos padės medicinos personalui ir mums visiems priimti sprendimus, kokiu būdu apsisaugoti. Tačiau primename, kad geriausia apsauga – apskritai nesusidurti su virusu.

Dainius Martuzevičius, KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros profesorius

Viskas, ką reikia žinoti apie koronovirusą ir jo sukeliamą ligą COVID-19: pagrindiniai simptomai, kaip plinta, kaip naikinti, ką daryti susirgus, kiek laiko būna ant paviršių ir organizme, apsauginės kaukės, dezinfekcija

Komentarai (5)