Kembridžo ligoninės gydytojas apie virusą Lietuvoje: kaip mes atrodome iš šalies?  ()

Lietuva su pirmąja COVID-19 epidemijos banga susitvarkė pakankamai neblogai, bet su šios epidemijos bangos pabaiga turime daug naujų iššūkių.

Taip sakė Kembridžo (Jungtinė Karalystė) universiteto ligoninės gydytojas lietuvis Tumas Beinortas, kuris glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos Vyriausybe, teikdamas rekomendacijas.

„Su pirmąja epidemijos banga Lietuva susitvarkė pakankamai neblogai, palyginti su kitomis, ypač Vakarų Europos šalimis. Mirtingumas yra turbūt apie 20 kartų mažesnis milijonui gyventojų negu Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ar Belgijoje“, – pasidžiaugė T.Beinortas.

Tačiau gydytojas pastebėjo, kad didžioji dalis lietuvių koronaviruso infekcija vis dar yra nepersirgę.

„Šitas virusas, su kuriuo susiduriame, yra labai klastingas dėl to, kad jis plinta tarp besimptomių asmenų, jis yra lengvai pernešamas.

Mes neturime vakcinos nuo jo ir greičiausiai reikės bent 6–12 mėnesių, kol ji atsiras. Neturime efektyvaus gydymo prieš jį ir vienintelis būdas mums susidoroti su šia epidemija yra nefarmokologinės intervencijos, tai yra užkardyti kelią viruso plitimui, sumažinat jo pernešimą tarp asmenų“, – sakė T.Beinortas.

Specialistas pritaria karantino švelninimui ir kuo greitesniam grįžimui į įprastą gyvenimą. Tačiau švelninant karantiną labai svarbu rimtai pradėti galvoti apie epidemiologinę kontrolę, tai yra aktyvų visuomenės testavimą ir proaktyvų situacijos sekimą, siekiant suprasti, koks yra užsikrėtimo dažnis ne vien tik tarp turinčių simptomus, bet ir besimptomių asmenų.

„Šiuo metu Lietuvoje testuojama daug besimptomių valstybės tarnautojų, siekiant užkardyti kelią viruso plitimui tarp aukštos rizikos asmenų, tarkim globos namuose, taip pat tarp sveikatos įstaigų darbuotojų ir policijos patrulių. Bet testuodami tik šias grupes nežinosime visos Lietuvos situacijos.

Siekdami atpalaiduoti karantiną ir grįžti į normalų gyvenimą turėtume galvoti apie pakankamai didelės infrastruktūros sukūrimą, kuomet atsitiktinai testuojama visa Lietuvos visuomenė, tam tikra jos dalis kiekvieną dieną, kad būtų vykdomi kontaktų išgaudymai, ir tai daroma klasikiniu epidemiologiniu modeliu, kai gaudomi kontaktai pačių žmonių ir žmonės, turėję kontaktus, izoliuojami“, – sakė T.Beinortas.

Tai galima būtų atlikti pasitelkus technologinį modelį, kaip Australijoje, Vokietijoje, planuojama ir Didžiojoje Britanijoje, kai nustatyti, ar žmonės turėjo kontaktą vienas su kitu, galima, pasitelkus telefono programėlę. Tiesa, neaišku, kaip tas modelis veikia ir kiek jis pažeis žmonių teises.

T.Beinortas pritaria Pasaulio sveikatos organizacijos pareiškimui, kad kol kas neturime duomenų, ar persirgimas koronavirusu reiškia, jog bus įgytas „bandos“ imunitetas. Tačiau taip pat tai nereiškia, kad imunitetas tokiu atveju neįgyjamas.

„Greičiausiai persirgimas daliai žmonių sudaro tam tikrą imuniteto dalį, kuri bent jau dalinai apsaugo visuomenę. Bet, manau, daryti išvadą, kad persirgimas apsaugo žmogų nuo pakartotinio užsikrėtimo ar galimybės pernešti virusą toliau, būtų pakankamai drąsu ir galėtų būti žalinga, jeigu paaiškės, kad tai yra neteisinga“, – įspėjo gydytojas.

Kartu T.Beinortas pridūrė: „Norint grįžti į normalų gyvenimą turime suprasti, kad su virusu gyvensime ilgą laiko tarpą. Pirma epidemijos banga baigėsi, bet dėl to, kad Lietuvoje karantinas prasidėjo turint tik kelius atvejus ir mes tikrosios epidemijos nematėm.

Epidemijos rizika išlieka aukšta, kaip ir visur kitur. Norint grįžti į įprastinį gyvenimą mes turim pasitelkti strategiškai gerus sprendimus, kas susideda iš analitikos, protingo atsitiktinio testavimo ir efektyvaus atvejų išgaudymo.

Tikimės, kad vakcinos atsiras 6–12 mėnesių bėgyje. Jeigu tai įvyks per tokį trumpą laiko tarpą, tai bus rekordas pasaulio istorijoje, nes trumpiausias laikas iki vakcinos sukūrimo iki šiol buvo 5 metai. Tai buvo Ebolos viruso atveju“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Giedrė Balčiūtė

(10)
(3)
(7)

Komentarai ()

Susijusios žymos: