Vakcina, puikiai pasirodžiusi tyrimuose su beždžionėmis, pradėta bandyti su žmonėmis: sėkmės atveju jau aišku, kada ji pasiektų rinką  ()

Oksfordo universiteto mokslininkai pradėjo klinikinius tyrimus su koronaviruso vakcina, kuri puikiai pasirodė ją bandant su beždžionėmis.

Jei vakcina galės efektyviai apsaugoti žmones nuo naujojo koronaviruso SARS-CoV-2, pirmosios dozės gali būti pristatytos šį rudenį, rašoma oficialiame tyrimo tinklaraštyje.

Vakcina yra sudaryta iš susilpnintos viruso versijos, vadinamos adenovirusu ir kuris sukelia peršalimą šimpanzėms. Tačiau kaip aiškinama pranešime, virusas buvo genetiškai pakeistas taip, kad jam „būtų neįmanoma“ daugintis žmonėse. Tada mokslininkai susilpnintą adenovirusą sujungė su genais, koduojančiais koronaviruso „smaigalio“ baltymą, kurį SARS-CoV-2 naudoja užkrėsti žmogaus ląsteles.

Teoriškai vakcina mokys organizmą atpažinti ir vystyti imuninį atsaką į „smaigalio“ baltymą, taip užkertant SARS-CoV-2 kelią į žmogaus ląsteles, teigiama pranešime.

Panašios vakcinos – pagamintos tuo pačiu pagrindu, iš susilpnintos šimpanzės adenoviruso versijos – iki šiol buvo sušvirkštos daugiau nei 320 žmonių ir buvo įrodyta, kad jos yra „saugios ir gerai toleruojamos“.

Bandymai buvo pradėti balandžio 23 dieną, o juose iš viso dalyvaus 1102 sveiki dalyviai iš Oksfordo, Sautamptono Londono ir Bristolio.

Pusė dalyvių gaus naująją vakciną ir dauguma jų gaus vieną vakcinos dozę, tačiau dešimt iš jų po mėnesio gaus ir antrą. Kita pusė dalyvių gaus „kontrolinę“ vakciną – jau patvirtintą ir nuo 2015 m. reguliariai skiriamą paaugliams nuo meningito ir sepsio.

Mokslininkai nusprendė naudoti šią kontrolinę vakciną – o ne tik druskos tirpalą – todėl, kad dalyviai negalėtų atspėti, ar gavo tikrąją vakciną. Tyrėjai tikisi, kad naujoji koronaviruso vakcina sukels laikiną šalutinį poveikį, pvz., rankos ir galvos skausmą bei karščiavimą – poveikį, kurio taip pat tikimasi iš kontrolinės vakcinos, bet kurio negalima būtų tikėtis iš druskos tirpalo.

Tyrimai truks iki šešių mėnesių, su galimu apsilankymu pas gydytojus po vienerių metų po vakcinacijos. „Geriausio atvejo scenarijus būtų toks, kad iki 2020 m. rudens trečios fazės tyrimo rezultatais galėtume įrodyti, kad vakcina apsaugo nuo viruso – ir kad galėtume gaminti didelius vakcinos kiekius. Tačiau toks scenarijus yra labai ambicingas ir jis gali keistis“, – tinklaraščio įraše skelbia mokslininkai.

Žinoma, dar per anksti pasakyti, ar vakcina veiks, ar ne, tačiau, kaip rašo „The New York Times“, ji puikiai pasirodė tyrimuose su beždžionėmis. Tyrėjai JAV Nacionalinio sveikatos instituto Uolinių kalnų laboratorijoje Montanoje paskiepijo šešias beždžiones rezusus (Macaca mulatta). Tada mokslininkai jas paveikė dideliu koronaviruso kiekiu, rašo „The Times“. Praėjus daugiau nei 28 dienoms, visos šešios beždžionės buvo sveikos.

Kita vakcina, bandyta su beždžionėmis Kinijoje, taip pat yra parodžiusi gerus rezultatus. Kinijos tyrėjai klinikinių tyrimų metu dabar bando šią vakciną su žmonėms. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje kuriama daugiau kaip 70 kitų vakcinų nuo SARS-CoV-2.

Parengta pagal „Live Science“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(8)
(1)
(7)

Komentarai ()