Gyvybė iš vandenilio: tai gali būti tikros kosminės gyvybės oazės  ()

Gyvybę egzoplanetose aptikti labiausiai tikėtina per biopėdsakus – biologinių procesų išskiriamas dujas, kurių egzistavimas planetos atmosferoje būtų nepaaiškinamas kitais būdais. Žemėje tokios dujos yra deguonis, ozonas bei metanas.

Egzoplanetų atmosferas tyrinėti kol kas sudėtinga, daugiausia tai daroma karštoms dujinėms milžinėms, kuriose gyvybės aptikti nesitikima. Artimiausiu metu darbą pradėsiantys nauji teleskopai, tokie kaip James Webb, turėtų reikšmingai praplėsti duomenų kiekį. Ir visgi aptikti bei ištirti atmosferą, panašią į Žemės, bus labai sudėtinga. Daug paprasčiau būtų analizuoti atmosferą, susidedančią daugiausiai iš vandenilio: šios dujos yra lengvos, todėl pasklinda plačiau aplink planetą.

Ar galėtų tokiose planetose egzistuoti gyvybė? Naujame tyrime teigiama, kad galėtų. Tyrėjai paėmė dvi vienaląsčių mikroorganizmų rūšis – E. coli bakterijas bei alaus mieles – ir patalpino jų kolonijas į šimtaprocentinę vandenilio atmosferą. Abi rūšys sėkmingai prisitaikė prie pasikeitusių sąlygų ir ėmė daugintis. Taip pat jos išskyrė daugybę įvairių dujų, tarp jų ir tokių, kurios galėtų būti geri biopėdsakai: azoto oksido, amoniako, izopreno ir kitų. Žemės dydžio ir masės planeta, sušilusi iki Žemės temperatūros, negali išlaikyti vandenilio dujų atmosferoje, tačiau jei planeta yra kiek didesnė arba tankesnė, arba jei joje vandenilis veržiasi iš gelmių, šių dujų kiekis atmosferoje gali būti reikšmingas. Taigi panašu, kad daug vandenilio turinčias planetas tikrai verta tyrinėti kaip galimas gyvybės oazes.

Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Astronomy.

Aut. teisės: Konstanta.lt
Konstanta.lt

(20)
(2)
(18)

Komentarai ()