Išanalizavo 36 tarptautinius puslapius, kurie nustato jums diagnozę: kaip manote, kokiu tikslumu jie atspėja ligą? (1)
Pajuntate kažkokius neaiškius simptomus - galbūt surandate skaudų tašką smilkinyje ar vieną padidėjusį limfmazgį kakle. Surašote visus simptomus į paieškos sistemą internete ir ieškote, kas jums galėtų būti. Ir štai - gydytojas „Google“ teigia, kad jums vėžys. Bet ar tikrai?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iš tikrųjų, nesinori per daug juoktis iš tokių interneto svetainių. Dažniausiai jose paminima, kad pačios blogiausios diagnozės tikimybė nėra didelė. Ten taip pat dažnai surasite ir patarimą kreiptis į gydytoją. Tačiau žmogaus protas yra keistas dalykas - mes natūraliai nukreipiame mintis ir dėmesį į patį blogiausią scenarijų, o išsigandus tie dažnai nekalti simptomai tik paaštrėja.
Mokslininkai iš Australijos išanalizavo 36 tarptautinius puslapius padedančius pasitikrinti simptomus. Jie atkreipė dėmesį į galimų ligų sąrašus ir jų pateikimo tvarką. Tokie puslapiai niekada nepateikia tik vienos diagnozės galimybės - jie pateikia kelias. Tačiau, kaip nustatė mokslininkai, tie spėjimai tiesiog nėra tokie tikslūs.
Mokslininkai nustatė, kad pirmoji diagnozė yra tiksli tik 36 % atvejų. Tikimybė surasti savo ligą tarp pirmų trijų spėjimų yra 52 %. Kitaip tariant, egzistuoja didžiulė tikimybė, kad šie savidiagnozės įrankiai jus nuves visiškai netinkama linkme.
Negana to, patarimai kada ir į kokius gydytojus kreiptis irgi nėra visai tikslūs - jų tikslumas siekia tik 49 %. Ir tai jau darosi pavojinga - jei žmogus nesikreips į gydytoją, nes internetinis savidiagnozės portalas nurodė, kad tai nėra būtina, jis gali susidurti su augančiomis ilgalaikėmis sveikatos problemomis.
Kiberchondrija - taip gydytojai apibūdina hipochondriją, kurią skatina internetinės paieškos rezultatai. Blogai, kai žmonės yra gasdinami be jokios priežasties. Dar blogiau tai, kad jie gali būti nuraminami, kai iš tikrųjų turėtų skubėti pas gydytoją. Tačiau mokslininkai nemano, kad šių simptomų tikrinimo svetainių reikėtų visiškai atsikratyti - tiesiog jas reikia vertinti atsargiai.
Ar žinote, kas surašė tuos simptomus ir patarimus, kada kreiptis į gydytoją? Nežinote. Jų niekas netikrina, jie neprisiima jokios atsakomybės. Galite skaityti tuos straipsnius, tačiau juos vertinkite atsargiai - jų tiesiog negalima laikyti galutine tiesa. Visada geriau siekti tikro gydytojo konsultacijos. Ir jam geriau neminėkite, kad jo kelių (ar keliolikos) metų patirtį bandėte pakeisti kelių minučių paieška „Google“.