Kometoje 67P aptiko pašvaistę: kaip ji susidaro kometoje, kuri neturi nei atmosferos, nei magnetinio lauko?  ()

Žemėje, arti ašigalių, matomos pašvaistės – švytėjimas, kylantis, kai Saulės vėjo elektronai sužadina ar jonizuoja atomus viršutiniuose atmosferos sluoksniuose. Pašvaistės nutinka ir kitose planetose – Marse, Jupiteryje, Saturne.

O dabar pašvaistė aptikta ir kometoje 67P/Čuriumov-Gerasimenko. Pašvaistė matoma tik tolimųjų ultravioletinių spindulių ruože, taigi plika akimi nebūtų pastebima. Tačiau Rosetta zondas, tyrinėjęs kometą iki 2016-ųjų rugsėjo, paliko labai daug duomenų, kuriuose užfiksuotas ir šis švytėjimas. Kaip pašvaistė susidaro kometoje, kuri neturi nei atmosferos, nei magnetinio lauko?

Atmosferos vaidmenį atlieka kometos uodega – įvairiausių molekulių srautas, Saulės šilumos išgarintas iš kometos. Saulės vėjo elektronai, pataikę į atomus, juos jonizuoja ir sukuria švytėjimą. Bet vien Saulės vėjo neužtenka – elektronų energija pernelyg maža, kad paaiškintų stebimą pašvaistės intensyvumą.

 

Nuo kometos taip pat lekia jonizuotų dalelių srautas – plazma – kurio sąveika su Saulės vėju sukuria elektrinį lauką, nukreiptą kometos link. Laukas pritraukia pro šalį lekiančius ekektronus ir juos įgreitina, tad pasiekę molekulių uodegą jie būna pakankamai energingi, kad sukurtų pašvaistę.

 

Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Astronomy.

Aut. teisės: Konstanta.lt
Konstanta.lt

(5)
(1)
(4)

Komentarai ()