Aiškėja priežastys, dėl ko meteorituose susiformavo deimantai - procesas visai kitoks, nei manyta  ()

Žemėje deimantai formuojasi mantijoje, kur yra karšta, o slėgis viršija 20 gigapaskalių (maždaug 200 tūkstančių atmosferų). Kartais mikroskopinių deimantų aptinkama ir akmeniniuose meteorituose, vadinamuose ureilitais. Ilgą laiką buvo manoma, kad jie susiformavo panašiomis sąlygomis, kaip žemiškieji. Tai reikštų, kad jie formavosi bent jau Merkurijaus dydžio kūne, o vėliau ta planeta subyrėjo ar bent jau jos mantijoje buvusios uolienos kažkaip buvo išmuštos į kosmosą ir tapo meteoroidų dalimis.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Bet naujame tyrime teigiama, kad šių meteoritų kilmę galima paaiškinti tiesiog grafito transformacija, per uolieną einant stipriai smūginei bangai. Grafitas ir deimantas yra anglies atmainos, ir esant tinkamoms sąlygoms vienas gali virsti kitu.

Tyrėjai išnagrinėjo trijų ureilitų sandarą ir rado juose įvairaus dydžio – nuo nanometrų iki šimtų mikrometrų – deimantų, taip pat geležies ir grafito inkliuzų. Inkliuzai telkiasi grupėse, kurios sudėtimi gerokai skiriasi nuo pagrindinių silikatinių meteorito uolienų. Silikatuose aptikta labai daug požymių, kad juos paveikė stiprios smūginės bangos. Be to, jau seniau žinoma, kad nanometrų dydžio deimantai gali susiformuoti smūginėse bangose.

 

Šie argumentai, kaip ir grafito bei įvairių dydžių deimantų susimaišymas, leidžia daryti išvadą, kad visi deimantai ureilituose susiformavo būtent dėl smūginių bangų. Geležis galėjo veikti kaip šio proceso katalizatorius – panašiai daroma Žemėje, gaminant deimantus pramoniniu būdu.

 

Šis atradimas padeda ne tik geriau suprasti meteoritų sandarą, bet ir patikslinti Saulės sistemos planetų formavimosi modelius.

Tyrimo rezultatai publikuojami PNAS.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Konstanta.lt
Konstanta.lt
(8)
(0)
(8)

Komentarai ()