Prieš pusmetį sirgęs koronavirusu, šią savaitę vilnietis atliko kraujo tyrimą: rezultatai nustebino  (1)

Koronavirusas vilniečiui Gyčiui buvo diagnozuotas balandžio 4 dieną. Nors vyras prasirgo pakankamai lengvai, tačiau greitieji testai rodė, kad organizme yra viruso antikūnų. Šią savaitę Gytis, kaip pats sako – „iš smalsumo“ nuvažiavo atlikti laboratorinio antikūnų testo vienoje Vilniaus klinikoje. Praėjo jau pusė metų, tačiau tyrimas parodė – antikūnų Gyčio organizme vis dar yra.

Infekcijos simptomai vyrui pasireiškė maždaug kovo viduryje, kai parėjo iš susitikimo su draugais. Tada šiek tiek pakilo temperatūra, iki 37 laipsnių, neįprastai skaudėjo galvą.

Tačiau tuo metu, pačioje pandemijos pradžioje, tyrimų atlikimo kiekis buvo labai mažas, tad ir Gyčiui tyrimas nebuvo atliktas. Karštosios linijos specialistai tik pasakė, kad pablogėjus sveikatai vyras turėtų kreiptis į šeimos gydytoją.

Savaitės viduryje prastai pasijuto žmona Ernesta. Jai maždaug savaitę laikėsi temperatūra, skaudėjo galvą, buvo užgulusi nosis, kosčiojo, šiek tiek suprastėjo uoslė. Tačiau po savaitės, Gyčio žodžiais tariant, abu jau gyveno normalų karantininį gyvenimą.

Artėjant balandžio pradžiai sulaukė bičiulio skambučio, su kuriuo prieš mėnesį buvo bare. Pasirodo, jog draugui tyrimą atliko bei patvirtino, – testas teigiamas.

Gytis dar kartą paskambino į Karštąją liniją, papasakojo apie draugo susirgimą. Pašnekovui buvo atliktas testas, kuris parodė, kad Gytis serga COVID-19 infekcija.

Po testo atsakymo vyro ir jo žmonos laukė 2 savaičių izoliacija, po jos – dar dveji infekcijos testai. Balandžio 20 dieną tyrimas rodė, kad viruso organizme nebėra.

Prieš porą mėnesių Gytis atliko greitąjį koronaviruso testą, kuris parodė, kad organizme dar yra antikūnų. O šią savaitę pašnekovas atliko ir laboratorinį testą, kuris taip pat parodo antikūnų organizme buvimą.

 

„Praėjo pusė metų ir pasidariau antikūnų testą. Tyrimą sugalvojau pasidaryti tik įdomumo dėlei, norėjau pasižiūrėti, antikūnai dingo, ar ne. Šiuo metu matoma, kad jie nedingo, bet penktadienį dar važiuosiu į Kraujo centrą. Jie man ėmė plazmą ir žino antikūnų kiekį, koks jis buvo tada ir palyginsiu, koks liko dabar“, – pasakojo vyras.

Testą Gytis atliko privačioje klinikoje Vilniuje.

„Tai paprastas kraujo tyrimas. Vakar pridaviau kraują, šiandien per pietus gavau rezultatą. Kai man ėmė kraujo plazmą, kad kitus žmones gydytų antikūnais, sakė, kad tas kiekis pakankamai mažas, tad su ta plazma nelabai būtų įmanoma kažką gydyti. Mano ligos forma buvo lengva, todėl, tikriausiai, jų mažai susiformavo“, – kalbėjo pašnekovas.

Ketvirtadienį Gytis atliko dar vieną greitąjį testą – jis vėl buvo teigiamas. Tai reiškia, kad antikūnų vyro organizme greitasis testas taip pat aptiko.

Net ir besimptome forma sirgusieji antikūnų turi

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro vyriausioji mokslo darbuotoja, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė Aurelija Žvirblienė „Delfi“ plačiau papasakojo apie tai, kas jau žinoma apie koronaviruso antikūnus.

„Antikūnai tikrai susidaro, apie tai yra publikuota daug darbų. Patys atlikome tyrimus ir tai matėme. Net ir tais atvejais, kai yra besimptominė infekcija, tikrai didžioji dauguma žmonių turi tų antikūnų. Visada kyla klausimas, kiek ilgai jie išsilaiko.

 

Kai kuriems žmonėms gali po 4-5 mėnesių sumažėti jų koncentracija ir gali būti, kad ir testas neparodo. Jei žmogus sirgo sunkiau, jam antikūnų paprastai būna daugiau ir jie taip smarkiai nesumažėja“, – pasakojo prof. A. Žvirblienė.

Šiuo metu, pasak profesorės, ruošiamasi dar kartą atlikti antikūnų tyrimą Nemenčinėje – jis buvo daromas kiek seniau ir mokslininkai pastebėjo, kad praktiškai visi žmonės, kurie sirgo, turėjo antikūnų.

„Dabar atliksime pakartotinai ir matysime, kuri dalis ir tų žmonių turi antikūnų“, – pridūrė pašnekovė.

Antikūnų mišiniu gydytas ir Trumpas

Profesorės paklausus, ar antikūnai gali palengvinti sirgimą koronavirusu, A. Žvirblienė atsakė, kad tikimybė didelė. Tačiau reikia nepamiršti, kad svarbūs ne tik antikūnai, bet ir kiti komponentai, kuriuos išmatuoti sunkiau. Pavyzdžiui, ląstelinis imunitetas.

„Paprastai tokie rodikliai klinikinėse laboratorijose nematuojami. Manau, kad antikūnų turėjimas yra tikrai tam tikra apsauga – žmogus turi mažiau šansų užsikrėsti arba lengviau prasirgs“, – sakė mokslininkė.

Tad ir šiuo metu stengiamasi sukurti tokią vakciną, kuri sukeltų ir antikūnų atsaką, ir ląstelinį imuninį atsaką. Tikimasi, kad didžiajai daliai pasiskiepijusių žmonių vakcina sukels tikrą apsaugą – virusas turėtų nesidauginti tų žmonių organizme ir infekcija kitiems nebūtų perduodama. „Bet, kaip tai pavyks, irgi neaišku“, – svarstė prof. A. Žvirblienė.

 

Visa informacija, pasak pašnekovės, ką sukelia virusas, šiuo metu yra labai svarbi.

„Jei matome, kad virusas sukelia antikūnų susidarymą, tai daugiau šansų, kad įmanoma sukurti tą vakciną, kuri sukels imuninį atsaką“, – sakė profesorė.

Vienas iš praktikuojamų gydymo būdų šiuo metu – gydymas prasirgusiųjų koronavirusu kraujo plazma. Jis vis dar nėra labai griežtai įteisintas, kol kas tai labiau tarsi eksperimentas, visame pasaulyje renkami duomenys, kiek jis padeda.

„Kraujo plazmoje turi būti ne šiaip sau kokių antikūnų prieš koronavirusą, bet turi būti neutralizuojančių antikūnų, kurie nukenksmina virusą, nes būna, kad ne visi jį nukenksmina. Kiti gali būti prieš kitas viruso dalis, tad jo nestabdo. Antikūnai turi apsupti virusą ir neleisti jam užkrėsti ląstelių“, – kalbėjo prof. A. Žvirblienė.

Įdomu tai, kad antikūnai kuriami ir laboratorijose. Pasak profesorės, būtent tokiu 2 antikūnų mišiniu gydė ir JAV prezidentą Donaldą Trumpą.

„Tai buvo ne kraujo plazma, bet sukurti neutralizuojantys biofarmaciniai antikūnai. Tikėtina, kad gydymas pasiteisino, nors pats faktas keistas, kai nepatvirtintas preparatas buvo suleistas tokio mąsto politikui“, – sakė pašnekovė.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Gabrielė Grinkaitė

(14)
(3)
(11)

Komentarai (1)

Susijusios žymos: