Kometos – gyvybės nešėjos? Rastas svarus įrodymas (1)
Naujausias mokslininkų atradimas labai sustiprina teoriją, kad gyvybės atsiradimą Žemėje galėjo lemti kometos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Suomijos Turku universiteto mokslininkai, kometoje 67P/Churyumov – Gerasimenko, kuri per 6,5 metų apskrieja aplink Saulę, pastebėjo fosforo pėdsakų.
Atradimas buvo atliktas analizuojant „Rosetta“ kosminiame aparate esančio „Cometary Secondary Ion Mass Analyzer“ (COSIMA) prietaiso duomenis. Prietaisas surinko dulkių daleles iš kometos 67P/Churyumov – Gerasimenko, jas nufotografavo ir išmatavo masės spektrometru. Tose dalelėse tyrimo komanda aptiko mineralų, turinčių fosforo jonų.
Fosforas prisijungia prie anksčiau kometose atrastų elementų: anglies, vandenilio, azoto, deguonies ir sieros, kurie žinomi akronimu CHNOPS. Jie sudaro visus reikalingiausius elementus gyvybei Žemėje.
Fosforas yra labai svarbus junginio, kurį mūsų ląstelės naudoja energijai kaupti ir perduoti, gamybai.
Nors tvirtai teigti, kad gyvybės atsiradimą Žemėje lėmė kometos, negalima, tačiau šis Turku universiteto mokslininkų atradimas yra dar vienas svarus teorijos įrodymas. Ypač po to kai visi CHNOPS elementai, reikalingi gyvybei, jau atrasti kometose.