Įspūdingas mokslininkų pasiekimas: sukurti nosies lašai galės apsaugoti nuo mirtinos ligos - ši technika padėtų išvengti ir kitų infekcijų ()
Sautamptono universiteto mokslininkai išbandė nosies lašus nuo itin pavojingos ligos. Ši technika padėtų išvengti ir kitų infekcijų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip rodo naujo tyrimo, kuriame dalyvavo 26 savanoriai, rezultatai – nosies lašai, kuriuose yra genetiškai modifikuotų, „draugiškų“ bakterijų, gali apsaugoti nuo vienos iš labiausiai paplitusių ir pavojingiausių meningito formų.
Pirmasis tokio pobūdžio bandymas parodė, kad visi dalyviai mažiausiai 28 dienas vis dar asimptomiškai nešiojo bakterijas savo šnervėse, o dauguma (86 proc.) vis dar jas nešiojo po 90 dienų. Tai taip pat sukėlė stiprų imuninį atsaką.
Šis greitas ir patogus būdas apsisaugoti nuo infekcijos gali būti pritaikytas užkertant kelią kitų rūšių bakterijoms ir ligoms – tai yra labai reikalinga dabar, kai vis didėja mikroorganizmų atsparumas antibakteriniams vaistams.
„Šis darbas parodė, kad įmanoma apsaugoti žmones nuo sunkių ligų naudojant nosies lašus, kuriuose yra genetiškai modifikuotų draugiškų bakterijų“, – sako Robertas Readas, infekcinių ligų profesorius iš Sautamptono universiteto Jungtinėje Karalystėje.
„Mes manome, kad tai greičiausiai bus labai sėkmingas ir populiarus būdas apsaugoti žmones nuo įvairių ligų ateityje“.
Neisseria meningitidis bakterija, į kurią ir buvo orientuoti šie nosies lašai, natūraliai atsiranda maždaug 10 proc. suaugusiųjų nosyje ir gerklėje; deja, kai kuriais atvejais ji gali įsiskverbti į kraują ir sukelti gyvybei pavojingas ligas, tokias kaip meningitas.
Šiame tyrime mokslininkai naudojo genetiškai modifikuotą gerybinės N. lactamica versiją – taip pat natūraliai atsirandančią nosies bakteriją. Ankstesniame tyrime buvo įrodyta, kad N. lactamica neleido N. meningitidis įsikurti maždaug 60 procentų dalyvių.
Tačiau tyrimo tikslas buvo ne tik priversti draugišką bakteriją kolonizuoti nosį. Čia svarbiausia yra genetinė N. lactamica modifikacija (tyrėjai ją pažymėjo GM-Nlac), nešanti pridėtą lipnaus paviršiaus baltymo geną, kurį N. meningitidis naudoja nosies ląstelėms suimti. Taigi, GM-Nlac tampa antigenu žmogaus imuninei sistemai.
Antigenai yra įvairios medžiagos, kurias mūsų imuninė sistema gali naudoti antikūnams prieš su jais susijusiems patogenams generuoti; kontroliuojamas antigenų įvedimas siekiant sukurti imuninį atsaką yra tai, kaip, pavyzdžiui, veikia dauguma vakcinų.
Šių bakterijų turinčių nosies lašų atveju gautas imuninis atsakas buvo stipresnis ir ilgalaikis, palyginti su kontrolinėmis grupėmis, todėl GM-Nlac buvo perspektyvus kandidatas generuoti imuninį atsaką į meningito bakterijas.
„GM-Nlac gali būti saugiai patalpintas nosies ertmėje, išgyventi savo biologinėje nišoje ir prireikus gali būti veiksmingai išnaikinamas neperduodant kitiems suaugusiesiems, gyvenantiems arti tyrimo dalyvių“, – rašo mokslininkai savo paskelbtame straipsnyje.
Jei bakterinis meningitas įsitvirtina kraujyje, tai gali sukelti rimtų komplikacijų. Mirtis gali pasireikšti vos per keturias valandas nuo simptomų atsiradimo.
Vien Jungtinėje Karalystėje kasmet pranešama apie 1500 šio meningokokinio meningito atvejų, tačiau mokslininkai su tuo kovoja: ankstesniuose tyrimuose buvo ieškoma būdų, kaip apsaugoti žmones nuo šios ligos naudojant neuraleptikus (psichotropinius vaistus nuo psichozės).
Tyrėjai mano, kad jų naujai aprašytas požiūris gali būti naudojamas modifikuojant kitas bakterijas, siekiant apsisaugoti nuo kitų rūšių infekcijos.
„Teoriškai įmanoma išskirti bet kokį antigeną mūsų bakterijose, o tai reiškia, kad mes galime juos pritaikyti kovai su daugybe infekcijų, kurios patenka į kūną per viršutinius kvėpavimo takus“, – sako molekulinės mikrobiologijos specialistas Jay Laver iš Sautamptono universiteto.
Tyrimas buvo paskelbtas „Science Translational Medicine“.
