Parazitas žmogaus kūne gali išaugti net iki 7 metrų: jo buvimo organizme nepajusite, kol nepradės pats lįsti lauk  ()

Vien pernai Lietuvoje nustatyta 80 kaspinuočiais ir 200 askaridėmis užsikrėtusių žmonių. Nors atrodo, kad parazitinės ligos kažkur toli, iš tiesų, jomis galime užsikrėsti net dėl miške suvalgytos uogos. Apie parazitines ligas papasakojo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir parazitologijos specialistė Daiva Veitienė.


– Kai kalbame apie parazitus, kirmėles, dažniausiai galvojame apie mažus vaikus, kurie rankas kiša į burną. Tačiau yra ir tarp suaugusiųjų, kurie užsikrečia?

– Jūs teisi, kai sakote, kad vaikai daugiausiai užsikrečia. Būtent tarp vaikų iki 10 metų yra daugiausiai parazitinių susirgimų, nes jie dar neturi tinkamų higienos įgūdžių. Bet tarp suaugusių irgi pasitaiko susirgimų, dažniausiai kreipiasi tada, kai jaučia žarnyno negalavimą. Kai kurie kreipiasi su siuntimais, kiti ateina ir be jų.

– Tai jei žmogus įtaria, kad gali būti užsikrėtęs parazitais, pas jus galima ateiti ir be siuntimo?

– Taip, nereikalaujame siuntimų. Jei žmogus nori, tikrai jam pagelbėsime. Tik reikėtų prieš tai pasiskaityti mūsų puslapyje, pasiskambinti arba iškart atnešti išmatas.

– Kokie yra populiariausi, dažniausiai randami parazitai?

– Lietuvoje dažniausiai sutinkamas parazitas yra spalinė. Mūsų duomenimis, vaikų kolektyvuose ja yra užsikrėtę maždaug 16 proc. Tai labai didelis procentas, iš 100 vaikų 16 turi spalinių. Esame atlikę tyrimus keliuose darželiuose, radome nuo 29 proc. iki 58 proc. užsikrėtusiųjų darželyje. Tačiau jei vieną dieną spalinių kiaušinėlių neradome, nereiškia, kad jų nėra, galbūt vaikas buvo tiesiog prieš tai nupraustas. Su išmatomis spalinių kiaušinių dažniausiai nerandame, jie randami prilipdžius lipnią juostelę prie vaiko išangės, tada kiaušinėliai dažniausiai aptinkami.

 

– Ar jos yra pavojingos vaikui?

– Pats pagrindinis požymis, kad vaikas turi spalinių, tai yra užpakaliuko kasymasis. Tai vaikui neduoda miegoti. Mergaitėms, moterims spalinės gali įšliaužti į šlapimo takus, į lytinius takus. Vaikai irzlūs, blogai miega, nuolat kasosi. Spalinukės dėti kiaušinėlių dažniausiai išlenda naktį, jos išskiria įvairias medžiagas. Baisiausia tai, kad kiaušinėliai subręsta ant žmogaus kūno per 4–6 valandas. Vaikas sukiš pirštus į burną ir vėl turės spalinukių, nes medikamentai veikia tik gyvą spalinukę, kiaušinėlių ne. Reiškia, turi būti didelis tvarkymasis namuose. Spalinukių kiaušinėliai bijo didelio šalčio ir karščio, o aplinkoje gali išgyventi iki 3 savaičių. Tai namuose būtina generalinė tvarka.

– Kas yra didžiausias užsikrėtimo šaltinis? Kai žmonės neplauna rankų, vaisių, daržovių?

– Užsikrėtimo keliai yra labai įvairūs. Vienus parazitus perneša įgėlę kraujasiurbiai vabzdžiai, kitais galima užsikrėsti tiesioginio kontakto metu, susilietus rankomis. Dar vienas užsikrėtimo kelias, ypač askaridžių, kurių Lietuvoje kasmet nustatoma apie 200 atvejų, užsikrečiama per nešvarias rankas. Pavyzdžiui, dirbo su dirvožemiu kokius nors darbus, ravėjo gėlynus, daržus, galų gale nusipirkote turguje braškių ar nenuplovėte daržovių iš savo daržo – galite užsikrėsti. Musės perneša kiaušinėlius ant kojų. Arba lietaus vanduo gali nuplauti kiaušinėlius iš kaimyno daržo į jūsų, jei jis tręšia daržą savo išmatomis. Moterys, kurios nori pastoti, taip pat ateina pas mus išsitirti ir pas kai kurias randame askaridžių.

Skaitomiausi Naujausi

 

– Tad reikėtų išmokti plauti visus vaisius ir visas daržoves?

– Be abejo. Jei nenuvalysite visų žemių, tai gali būti ir kiaušinėlių. Galų gale ir iš parduotuvės nusipirktus reikia nuplauti, nes niekada nežinai, kas juos čiupinėjo. Esame seniau atlikę tyrimą ir radome kirmėlių kiaušinėlių ant parduotuvėje pirkto svogūnų laiškų stiebo. […] Ir gyvūnėlis, jei ateina iš kiemo, gali ant letenų parnešti askaridžių kiaušinėlių.

– Ar greitai pas žmogų organizme užsiveisia šie parazitai?

– Nuo patekimo į žmogaus organizmą iki jau suaugusios askaridės, kai pradeda vystyti naujus kiaušinėlius, praeina 2–3 mėnesiai. Kažkur po poros savaičių prarijus netyčia askaridės kiaušinėlį su braške, prasideda lervutės migracija po visą kūną, kartu su kraujo srove. Ir pro širdį, ir pro plaučius, ji visur gali keliauti. Tada prasideda alerginiai reiškiniai, gali būti dilgėlynė, kraujo tyrimai rodo hemofiliją. Nebūtinai alergiją sukelia žydinti žolė vasarą, gali būti, kad keliauja askaridės lervutė. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 200 askaridžių atvejų. Tai jos cirkuliuoja aplinkoje. Per dieną askaridė išskiria 200 tūkstančių kiaušinėlių. Būna ir patinėliai, ir patelės. Jei yra pora, tai kiaušinėliai bus apvaisinti, o jei tik patinas, tai kiaušinėlių nebus. Kartais askaridė išauga ir virš 40 cm. Jei ji jau nugyveno keletą metų, galime jos ir nerasti, nes kiaušinėlių ji neišskiria.

 

– Tačiau miške uogaudami tikrai ne kartą esame suvalgę neplautų uogų. Atrodo, kad miškas švari aplinka ir nieko nenutiks. Bet ir čia galime užsikrėsti pavojingais parazitais?

– Taip, Lietuvoje yra paplitęs echinokokas, tai yra kaspinuotis. Jis gyvena pas plėšriuosius gyvūnus, tai vilkai, šunys, lapės, katės. Pas tuos, kurie maitinasi mėsa. Lietuvoje yra maždaug 57 proc. lapių, užsikrėtusių echinokoku. Jie yra labai mažiukai, iki 1 cm. Jei šuo turi tokį kaspinuotį, žmogus gali ir nepamatyti. Kadangi yra užsikrėtusių lapių, miške uogas neplautas tikrai pavojinga valgyti. Užsikrėtusių kaspinuočiu vis daugėja, praeitais metais jau buvo 80 atvejų. Ilgai žmogus nė nejaučia simptomų, o po to vienu momentu atsiranda problema. Kaspinuočiui žmogus dažniausiai būna tarpinis šeimininkas ir jis ten būna ne kaip kirmėlė, o kaip pūslė. Ji gali atsirasti bet kuriame organe, kepenyse, smegenyse. Tada pūslė vystosi ir auga. Tai tikrai kaip vėžys, mirtingumas yra 90 proc. Gali ta pūslė nutrūkti ir su kraujo srove nukeliauti į kitus organus, pasiskirstyti po visą organizmą. Ir viskas gali būti dėl to, kad kažkada valgėte miške žemuogę.

 

– Ar galima dėl to ateiti išsitirti?

– Taip, pas mus laboratorijoje galima ateiti išsitirti kraują. Tačiau tai kainuoja pinigus.

– Vis dėlto, jei susirgimas surandamas anksčiau, tai ir gydymas bus lengvesnis?

– Taip, žinoma. O jei žmogus mėgsta miškuose lankytis, tegu dar pasiskiepija nuo erkinio encefalito.

– Kur yra linkę apsigyventi tokie parazitai? Ar tiesa, kad gali apsigyventi net akyje?

– Taip, yra tokių parazitų. Vienas iš jų – toksokara, tai plėšriųjų gyvūnų apvalioji kirmėlė, gyvena pas katinus, šunis. Jei neplauni rankų, daržovių, toksikoroze galima užsikrėsti. Lietuvoje kasmet būna apie 50 atvejų. Ta lervutė irgi migruoja per kraują, apsistoja smulkiausiuose kapiliaruose ir mėgsta apsistoti akyje. Žmogus kartais jaučia, kad kažkas juda, sutrinka regėjimas.

– Kalbant apie nėščias moteris, ar tiesa, kad joms reikėtų itin atsargiai elgtis tvarkant kačių kraiką?

 

– Vienas iš tokių pavojingų parazitų yra pirmuonis toksoplazma. Jos tikrai pavojingos, nes nėščia moteris užsikrėtusi toksoplazmoze gali pagimdyti neįgalų vaiką. Nėščioms moterims reikėtų vengti valgyti žalią mėsą, žuvį, nes per ją pirmuonys irgi plinta. Geriau tegu šeimos nariai sutvarko katino dėžutę.

– Askaridės, sakėte, gali užaugti net iki 40 cm. O kuo įdomūs kaspinuočiai, kaip gyvūnai?

– Man pats įdomiausias yra jautinis kaspinuotis. Jis šalinasi dalimis, pats gali išaugti iki 5–7 metrų. Jautinio kaspinuočio nareliai juda, jis gali pats išlįsti ir judėti po patalynę. Kiaulinis kaspinuotis yra pavojingas dėl to, kad jei žmogus jį turėdamas pradėtų vemti, kiaušinėliai pakliūtų į skrandį. Tada jis tampa tarpiniu šeimininku ir gali susirgti cisticerkoze, jis gali apsigyventi smegenyse arba plaučiuose. Tada sukels pasekmes.

– Ką norėtumėte perduoti žmonėms?

– Svarbiausia – plauti rankas, plauti vaisius, daržoves, ypač žalumynus. Plauti rankas parėjus iš miesto, iš gatvės, iš daržo. Nevalgyti žalios žuvies, nevalgyti žalios mėsos. Jei jau valgote, bent jau pirkite iš ten, kur pardavėjai patikimi.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Kristina Ciparytė
(24)
(0)
(24)

Komentarai ()