Dvigubo pulsaro sistema užminė naujas mįsles  (2)

Astronomams nesenai nusišypsojo laimė – stebėdami dvigubo pulsaro sistemą jie užfiksavo spinduliavimą iš abiejų objektų vienu metu. Nors iš pirmo žvilgsnio tai paprastas atsitikimas, tačiau mokslininkams jis užminė daug mįslių.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Įsivaizduokite likimą stambios žvaigždės, viršijančios Saulės dydį kelis kartus. Jos branduolyje vyksta neįtikėtinos galios termobranduolinės reakcijos, pamažu eikvodamos paskutinius vandenilio likučius. Kuomet vandenilis pagaliau pasibaigia, žvaigždė liaujasi spindėti, o jos apvalkalas staiga išsiplečia – įvyksta taip vadinamas supernovos sprogimas.

Po to aktyviai įsijungia gravitacijos jėgos – jų veikiamos likusios žvaigždės medžiagos susitraukia iki dešimčių kilometrų skersmens branduolio. Susidarantis spaudimas tokio branduolio viduje yra sunkiai suvokiamas – medžiagos tankis artėja prie atomo branduolio tankio ir kolosalios gravitacijos, o paskui ir spaudimo jėgos veikiama medžiaga ima keisti savo pavidalą. Susidaro taip vadinama neutroninė žvaigždė – net ir kelių puodukų jos branduolio medžiagos masė viršys Everesto kalnų masę.

Kai kurios neutroninės žvaigždės periodiškai spinduliuoja didelio kryptingumo plačiajuosčius impulsus – pasiekiamas radijo, optinis, rentgeno ir net gama spindulių diapazonas. Tokias neutronines žvaigždes mokslininkai vadina pulsarais. Jos labai greitai sukasi ir būtent sukimosi jėga, mokslininku nuomone, sukuria spinduliavimui reikalingą energiją.

Štai tokius įdomius objektus tyrinėja misija XMM-Newton, kuriai visai nesenai ir pavyko aptikti keistą reiškinį. Zondo rentgeno spindulių jutiklis buvo nukreiptas į dvigubo pulsaro sistemą PSR J0737-3039, nutolusią nuo Žemės per 50 milijonų šviesmečių ir pirmą kartą pastebėtą 2003 metais. Tai gana retas reiškinys Visatoje – „įprastinių“ žvaigždžių žinoma milijonais, tuo tarpu pulsarų – jau tik šimtais, o dvigubo pulsaro sistema apskritai yra neįprastas darinys.

Mokslininkai šią pulsarų sistemą stebi tarsi savotišką fizikos „laboratoriją“, kurioje galima tyrinėti labai didelės energijos virsmus ir atrasti naujas Visatos mįsles. Vienas iš sistemos objektų, pulsaras B, yra kiek „tingesnis“ nei jo brolis pulsaras A, kuris sukasi ir spinduliuoja kelis kartus intensyviau. Atstumas tarp šių objektų tesiekia 3 šviesos sekundes – tai beveik 3 kartus didesnis atstumas nei tarp Žemės ir Mėnulio.

Labiausiai astronomus nustebino sistemos pulsaras B, kurio spinduliavimo intensyvumas pasirodė pernelyg didelis, jeigu jis energiją gautų vien tik iš savo paties sukimosi. Teko atmesti ir hipotezę, jog pulsarą vis dar maitina pirminės žvaigždės branduolio aukšta temperatūra – jis tiesiog per senas tokiam procesui palaikyti. Dabar mokslininkai iškėlė naują hipotezę – galbūt reikiama intensyviam spinduliavimui palaikyti energiją pulsaras B gauna iš savo kaimyno – pulsaro A. Rentgeno spinduliavimas, sklindantis iš pulsaro A, gali įkaitinti artimojo kaimyno branduolį ir taip sukelti jo analogišką spinduliavimą.

Įdomiausia tai, jog mokslininkams visiškai nežinomi tokių „energijos mainų“ fizikiniai procesai, tad ši pulsarų sistema sulauks dar daugiau dėmesio. Mokslininkai viliasi, jog XMM-Newton surinkti duomenys su laiku leis „pasižvalgyti“ po abiejų objektų magnetosferą ir galbūt suprasti kai kuriuos viduje vykstančius procesus.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (2)

Susijusios žymos: