Ar Veneroje vis dar veikia ugnikalniai? (0)
Didelis sieros dioksido kiekis buvo aptiktas 70–90 km aukštyje virš planetos paviršiaus tiriant, kaip Veneros atmosfera sugeria Saulės šviesą su specialiu atmosferos parametrų tyrimams skirtu spektroskopu SPICAV (angl. Spectroscopy for Investigation of Characteristics of the Atmosphere of Venus). Labiausiai mokslininkus nustebino tai, kad per keletą dienų jo kiekis sumažėjo net dviem trečdaliais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žemėje sieros junginiai atmosferoje ilgai neišsilaiko – jie greitai reaguoja su Žemės uolienomis. Manoma, kad taip yra ir Veneroje, tačiau reakcijos vyksta daug lėčiau – iki 20 milijonų metų. Kai kurie mokslininkai teigia, kad didelis sieros dioksido dujų kiekis Veneros atmosferoje rodo, kad Veneros vulkanai vis dar veikia, tačiau kiti su jais nesutinka, tvirtindami, kad aktyvi vulkanų veikla Veneroje vyko prieš 10 mln. metų. „Aš labai skeptiškai vertinu vulkaninę hipotezę, – teigia už SPICAV instrumento veiklą atsakingas mokslininkas Žanas Lupas Berto (Jean Loupe Bertaux) iš Prancūzijos aeronomijos tarnybos. – Tiesa, tenka pripažinti, kad mes kol kas nesuprantame, kodėl Veneros viršutiniuose atmosferos sluoksniuose yra tiek daug sieros dioksido, kur jį labai greitai turėtų suardyti Saulės šviesa, ir kodėl jo kiekis taip smarkiai kinta“.
Kitas „Venus Express“ prietaisas, vadinamas VIRTIS (angl. Visual and Infrared Thermal Imaging Spectrometer – regimojo ir infraraudonojo terminio spinduliavimo spektrometras), gali pažvelgti ir giliau į atmosferą. Pasirodo, mažesniame aukštyje sieros dioksido kiekis yra pastovesnis. „Su VIRTIS mes nuolat stebime sieros dioksidą 35–40 km aukštyje ir per pastaruosius dvejus metus neužregistravome didesnio kaip 40 proc. kitimo visoje Veneroje“, – tvirtina VIRTIS instrumento pagrindinis tyrėjas Džiuzepė Pičioni (Giuseppe Piccioni) iš Italijos nacionalinio astrofizikos instituto (INAF).
Vienintelis būdas įsitikinti, ar vulkanai Veneroje vis dar veikia, būtų tiesioginis vulkano išsiveržimo stebėjimas. Tai ne toks jau paprastas uždavinys, turint galvoje, kad Veneros paviršių visą laiką slepia kone 100 km storio debesų sluoksnis. Vis dėlto išeitis yra – jei mokslininkai pasitelkę VIRTIS aptiktų karštų dėmių paviršiuje arba vienoje vietoje lokalizuotą didelį sieros dioksido kiekį, tai reikštų, kad pavyko užfiksuoti vulkano išsiveržimą. Kol kas nieko panašaus nepastebėta, tačiau tyrimai tęsiasi, tad galbūt mokslininkų ginčas dėl Veneros vulkanų netrukus bus išspręstas.
Iliustracijoje: ESA erdvėlaivis „Venus Express“ nuo 2006 m. liepos mėn. skrieja apie Venerą, tyrinėdamas jos storą ir tankią atmosferą (ESA).