Penki vulkaninio aktyvumo periodai Marse  (0)

Mokslininkai nustatė, kad praeityje Marsas išgyveno keletą labai aktyvios vulkaninės veiklos periodų. Iš vulkanų išsiveržusi lava ir vanduo suformavo tokį planetos kraštovaizdį, į kurį dabar žvelgia apie Marsą skriejančio erdvėlaivio „Mars Express“ vaizdo kameros.

Planetos geologai naudoja gana paprastą metodą paviršiaus amžiui nustatyti: analizuodami dabartines „Mars Express“ nuotraukas jie skaičiuoja, kiek meteoritinių kraterių yra įvairiose paviršiaus vietose. Jei kraterių daug – paviršius senas, jei ne, vadinasi, smūgių randus išlygino kažkokie vėlesni procesai – iš vulkanų išsiveržusi lava, vanduo ar tektoniniai įvykiai.

„Mes dabar galime nustatyti didelių regionų amžių ir pasakyti, kada vyko jų paviršių formuojantys procesai“, – sako tyrimui vadovavęs Gerhardas Noikumas (Gerhard Neukum) iš Laisvojo Berlyno universiteto. Priešingai negu Žemėje, kur vulkaninė veikla yra gana pastovi, Marse buvo penki labai aktyvios vulkanų veiklos laikotarpiai. Pirmą kartą vulkanai buvo labai aktyvūs prieš 3,5 mlrd. metų, po to prieš 1,5 mlrd. metų, dar vėliau prieš 400–800 mln., 200 mln. ir 100 mln. metų. Šių periodų metu iš vulkanų išsiveržusi lava tekėjo Marso paviršiumi formuodama jo kraštovaizdį. Vulkanų karštis iš planetos gelmių išlaisvino ir didelius vandens kiekius, sukėlusius didžiulius ir staigius potvynius.

Kompiuteriniai modeliai rodo, kad tokiu būdu Marse formuojasi sava tektoninių plokščių sistema, panašiai kaip ir Žemėje, kurios pluta yra suskilusi į lėtai judančias tektonines plokštes. Greičiausiai šis procesas dar nėra baigtas. Pasak G. Noikumo, Marso vidus dar nėra šaltas, todėl gali būti, kad vulkanai vėl suaktyvės.

Šis darbas buvo pristatytas JAV Teksaso valstijoje League City mieste vykusioje Mėnulio ir planetų mokslo konferencijoje.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)

Susijusios žymos: