Gintas Rotulaitis. Perkūniškai interaktyvūs muziejai  (13)

„Eureka“, „Eksperimentariumas“, „Eksploratoriumas“, „Atomiumas“, „Nemo“ – tai mokslo centrų vaikams ir jaunimui Vantoje (Suomija), Kopenhagoje, San Franciske, Briuselyje, Amsterdame ir daugybėje kitų miestų pavadinimai. Kažkodėl šiuose muziejuose labai daug suaugusiųjų, kuriems nesvetimas atradimo džiaugsmas. Kiek daug? Milijonai kasmet!

Liesti, vartyti, tampyti, išdrįsti ir bandyti – tokia naujos kartos šiuolaikinių interaktyvių mokslo muziejų koncepcija. Pirmiau ji atsirado JAV , o vėliau išplito visame pasaulyje nuo Paryžiaus iki Tokijo. Jų paskirtis – kelti susidomėjimą mokslu, skatinti eksperimentuoti. Čia nuolat vyksta neformaliojo ugdymo užsiėmimai moksleiviams, o savaitgaliais – aukšto technologinio lygio pramogos visai šeimai. Juose vyksta parodos, rengiamos ekspozicijos, tačiau nekaupiamos kolekcijos. Vien Europoje tokius muziejus aplanko daugiau nei 30 milijonų lankytojų per metus.

Baronas Miunhauzenas teigė iš pelkės save su arkliu iškėlęs pats, tempdamas už plaukų. Istorija neišsaugojo Cenzoriaus, be jokių formulių ar įrodymų įtikinusio nesmalsius miesčionis, kad to būti negali, pavardės. Kaip yra iš tikrųjų, galite nustatyti bandymais. O artimiausia vieta, kur bandymą galima atlikti, yra Eksperimentariumas, adresas: Tuborg Havnevej 7, Kopenhaga.

Experimentarium, Kopenhaga

Daugiau nei 300 interaktyvių eksponatų padeda pažinti gamtos paslaptis, pačiam įsitikinti, kaip veikia seniausių laikų ar naujausių technologijų išradimai. „Cirkus Fysikus” parodoje vaikai nuo 3 metų amžiaus gali pažinti ir ištirti įvairiausius fizikinius aplinkos fenomenus – pamatyti garsą, išgirsti šviesą, patirti nesvarumą arba žemės drebėjimą. „Ar triušis gali būti žalias? Ar galima atskirti visuomet prilipusį savo šešėlį? Kas yra tavo kūno viduje?“ – šie ir kiti praktiški klausimai.

Atomium, Briuselis

Dar 1958 metais Briuselyje pastatytas vienas EXPO’58 paviljonų. Statinio struktūra – 165 milijonus kartų padidinta plieno molekulė. Viename iš 9 „burbulų“ yra restoranas, kitame – vaikų žaidimų kambarys. Pastatą apšviečia kompanija „Electrobel“, naudodama „žaliąją“ energiją iš atsinaujinančių elektros šaltinių ir dar primoka už tokią galimybę 200 000 eurų per metus.

1958 metai – Charles de Gaulio, Martino Liutherio Kingo, Fidelio Castro, Alfredo Hitchcocko ir Brigitte Bardot metai. Sovietai tais metais paleido pirmąjį Žemės palydovą ir apginklavo kinus atominiu ginklu. Briuselyje įvyko pirmoji po Antrojo pasaulinio tarptautinė paroda EXPO’58. 200 hektarų plote savo paviljonus pastatė 51 valstybė. Nuo to laiko šis Briuselio mokslo centras yra tarptautinių parodų, paskaitų, kongresų vieta. Po atnaujinimo 2006 metais apsilankė per milijoną lankytojų.

La Villette – La Cité des Sciences, Paryžius

Atidarytas 1986 metais. Visas pavadinimas – Mokslų ir pramonės miestas. Vienas stambiausių ir autoritetingiausių tokių centrų pasaulyje. Biblioteka, videoteka, IMAX 3D kino salė. Skyrius vaikams nuo 2 iki 7 metų. 3 milijonai lankytojų kasmet.

Nemo, Amsterdamas

Centro šūkis: mokslas vaikams, jų tėvams ir seneliams. Moksleiviams Nemo centras yra svarbi užklasinės pažintinės veiklos dalis. 5000 kv. m parodoms skirto ploto, 500 kv. m kavinių ir restoranų. Išėjimas į bendrą su Olandų jūrininkystės muziejumi krantinę. 400 000 lankytojų per metus.

Daugelis minėtų mokslo centrų veikia nebe pirmą dešimtmetį. Europoje apie 330 tokių centrų vienija organizacija ESCITE. Skelbiasi vykdą Europos Sąjungos 2000 metais Lisabonos strategijoje iškeltą tikslą: „Žymiai padidinti mokslą ir technologijas studijuojančių žmonių skaičių” – sutapimas, lyg tyčia. Jų pastatai dažniausiai yra modernios, futuristinės architektūros kūriniai. Ir Europoje, ir JAV šie centrai pristatomi atitinkamų miestų svečiams pirmojo lankytinų traukos objektų penketuke greta kitų muziejų ir miesto įžymybių.

... Lietuvoje

Čia dominuoja tradicinis antikvarinis požiūris į mokslo ir technikos populiarinimą, senovinio tipo mokslo bei technikos muziejai, kuriuose eilėmis išdėstytą antikvariatą - automobilius, lėktuvus, mechanizmus, sudūlėjusias profesorių užrašų knygeles ir suragėjusius akinius - galima pagarbiu atstumu apžiūrėti pro storą stiklą arba drausmingai bindzenant palei tvorelę ar virvelę.

Smalsumas lietuviams neturėtų būti mažiau būdingas nei kitoms pasaulio tautoms. Yra Lietuvoje smalsių protų bei karštų širdžių – geriausių pasaulyje skraidytojų-akrobatų, kopikų į aukščiausius kalnus, kometų atradėjų.

Senovės graikai, patrynę baltišką gintarą į kailinius (greičiausiai taip pat baltiškus), atrado magnetinį lauką ir elektrą, o gintarą pavadino elektronu. Neįtikėtina, kad lietuviai nebūtų patrynę šių dalykų anksčiau. Daugiapakopes raketas išrado ne Konstantinas Ciolkovskis, bet Kazimieras Simonavičius 1650 metais (tai faktas). Gali būti, kas reliatyvumo reiškinius pirmasis paaiškino ne A. Einšteinas, o Oskaras Milašius (tai prielaida). Kai Ignalinos atominė buvo tik pastatyta, ji ilgai buvo didžiausia pasaulyje. Šiandieną lietuviai gamina ir tiekia nuo 5 iki 90 procentų (įvairiuose rinkos segmentuose) pasaulio lazerinės technikos.

Ar ne Perkūnas Dievaitis lėmė tokį lietuvių palinkimą prie elektrinių, atominių ir kosminių reiškinių? Šiandien, kai vieni fizikai valdo Vyriausybę, o kiti fizikai kuria ir valdo „maximas“, galėtų atsirasti vietos ir interaktyviam Šiuolaikinio mokslo centrui.

Ar iš tikrųjų Lietuvai reikia atominės elektrinės, jei po penkerių metų pigiais saulės energiją absorbuojančiais elementais galima bus padengti visus kelius, namų stogus ir net drabužius? Kas yra elektra? Ar galima saugiai deginti atliekas? Kas yra šiluminė varža ir kaip ji atrodo? Ar tai gali žinoti tik mums sąskaitas rašantys „Rubikon“, LEO ir „Gazprom“? Argi gražu tai aiškintis su akmeniu prie Seimo?

Pirmyn į kūrybą ir išradybą, Perkūno tauta, Elektrono ir raketų tėvynės žmonės, atominės energetikos ir lazerių čempionai!

Aut. teisės: TV3
TV3
Autoriai: Gintas Rotulaitis

(4)
(0)
(4)

Komentarai (13)

Susijusios žymos: