Grandiozinio Europos „skaitmeninės kultūros“ projekto pirmieji žingsniai  (3)

Senosios Aleksandrijos bibliotekos buvo sau iškėlusios didžiulius tikslus – surinkti viso pasaulio žinias į vieną vietą. Panašų tikslą išsikėlė ir Europos Sąjunga, vystydama projektą Europeana – tik dabar pasaulio kultūrinis ir žinių paveldas bus sukoncentruotas skaitmeninėje erdvėje.

Praėjusią savaitę startavo pirmoji Europeana projekto dalis – meninio paveldo skaitmeninis archyvas internete. Tik pats projekto startas nelabai pavyko – susidomėjimas buvo toks milžiniškas, jog apkrovos neatlaikė serveriai ir teko jį laikinai uždaryti. Pasak pačių projekto kūrėjų, į valandą ateidavo apie 10 milijonų lankytojų. Sprendžiant iš lankumo, Europeana projektas bus tikrai naudingas ir vertas dėmesio projektas.

Plėtojant Europeana projektą numatyta į skaitmeninę erdvę sukelti milijonus meno ir mokslo darbų – paveikslus, garso įrašus, žemėlapius, rankraščius, laikraščius, dokumentus ir žinoma, knygas.

Visa tai sukurs neįtikėtinos apimties ir svarbiausia, nuostabių galimybių projektą – Londono universiteto studentas galės nekeldamas kojos iš miesto skaityti Vokietijos arba Italijos universitetų rankraščius, grožėtis virtualiais autentiškais senovės meno kūriniais. Europeana leis pažvelgti į tuo kūrinius, kuriuos paprastam mirtingajam išvysti būna labai sunku – originalių archyvuose saugomų metraščių kopijas, senovinius rankraščius ir panašiai. Be to, bus labai nesunku palyginti tarpusavyje skirtingų regionų meninius šedevrus.

Ši graži idėja apjungti 27 nacijų kultūrinį ir mokslinį paveldą gimė dar 2005 metais Prancūzijoje. Pirmasis bandymas buvo padarytas 2007 metų kovą, kuomet Nacionalinė Prancūzijos biblioteka (Bibliothèque nationale de France) į internetą patalpino keletą tūkstančių darbų.

Toks žingsnis paskatino į procesą įsijungti Europos Sąjungą ir taip gimė Europeana projektas. Kol kas prie jo dirba tik 14 žmonių, o metinės projekto išlaidos neviršija 2,5 milijonų eurų. Ateityje projektą žadama plėsti įtraukiant privačias investicijas.

Planuojama, jog Europeana bus pabaigtas 2010 metais ir jei dabar jos kolekcijoje yra apie 2 milijonai skirtingų įrašų, tai projekto baigiamojoje fazėje jų kiekis pasieks 10 milijonų. Kaip internetiniam projektui, skaičiai įspūdingi. Tačiau kaip jungtinei bibliotekai – tai gana menkas pasiekimas – manoma, jog pasaulio bibliotekose dabar vien tik skirtingų knygų saugoma apie 2,5 milijardo. Žinoma, jų skaitmenizavimas nėra labai lengvas ir paprastas procesas.

Su laiku visa surinkta medžiaga bus prieinama 21 skirtinga kalba, tačiau kol kas naudojamos trys pagrindinės – anglų, prancūzų ir vokiečių.

Kai kuriais duomenimis dabartiniu momentu Europos bibliotekos turi 1% knygų, prieinamų elektroninių pavidalu. 2012 metais šis skaičius gali išaugti iki 4%, tačiau ir tai dar jas reikia patalpinti į internetą. Taigi, kad ir koks atrodytų globalus ir milžiniškas yra dabartinis internetas, jis teapima tik labai menką žmonijos pasiekimų ir žinių dalį. Vertėtų apie tai dažniau pamąstyti, kuomet argumentuotose diskusijose bandoma remtis vien internetiniais šaltiniais.

Na ir pabaigai, priminsime jog panašia kryptimi juda ir Google kompanija, kurdama elektroninę biblioteką.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (3)